Aplinkos ministerijos atstovaujama pozicija yra orientuota klimato kaitos švelninimą per ūkinę miškininkystę ir jaunuolynų gausinimą.
Ši pozicija yra grindžiama argumentu, kad anglis yra užkonservuojama celiuliozėje medienos prieaugio metu, todėl kovoje su klimato kaita svarbiausią vaidmenį vaidina ūkiniai, nuolat kertami miškai ir medienos vartojimas.
Toks sprendimas siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus yra probleminis ir kritikuotinas.
Pirma – medienos produktų (popieriaus, biokuro, baldų ir kt.) gyvavimo ciklas yra dažniausiai trumpesnis nei brandaus miško. Eglė miške gali augti šimtus metų, kaupdama ir saugodama savyje anglies dioksidą, ir dar tiek pat pūti, o jai supuvus didelė dalis jos kauptos anglies bus „užkonservuota“ dirvodaros procesų metu.
Šio proceso metu anglis iš anglies dioksido pavidalo įgauna celiuliozės pavidalą, o medžiui suyrant, viena dalis jos yra „užkonservuojama“ dirvožemio anglies pavidalu, kita dalis anglies sugrįžta atgal į atmosferą. Šis procesas trunka šimtus metų.
Eglės medienos smuikas gali tarnauti dešimtis metų. Tačiau jo pagaminimo metu, didelė dalis medienos pasilieka kaip atliekos ir iš karto sunaikinama, tad CO2 išmetamas į orą greitai iškart po medžio nukirtimo.
Kitų medienos gaminių – popieriaus, baldų, statybinių medžiagų gyvavimo laikotarpis tik išskirtiniais atvejais siekia šimtus metų. Dažniausiai jie tampa nebereikalingi ir išmetami gerokai greičiau, kelių arba keliolikos, retsykiais – keliasdešimties metų bėgyje.
Svarbu paminėti ir tai, kad eksploatuojant ūkinius miškus yra išmetama daugybė CO2, nes yra sutrikdomas dirvožemis. Taip pat dideli kiekiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų yra išmetami pervežant medieną, ją perdirbinėjant, transportuojant į perdirbimo vietą, po to į prekybos vietą t.t.
Todėl, siekdami prisidėti prie klimato švelninimo, turime saugoti ir atkurti natūralias ekosistemas – natūralius miškus, sengires.
Dalinamės vaizdo įrašais, kuriuose trumpai paaiškinama, kaip brandūs miškai prisideda prie klimato kaitos švelninimo.
