„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 04 20

Buitinės chemijos pakuotėms ne vieta antrinių atliekų konteineriuose: kaip tinkamai jomis atsikratyti?

Gyventojams Lietuvoje vis labiau rūpi atsakingai rūšiuoti atliekas – rūšiavimui skirti konteineriai kasmet užpildomi dešimtimis tūkstančių tonų plastiko, popieriaus, stiklo, metalo pakuočių, auga dėmesys tekstilės rūšiavimui. Tačiau specialistai tikina – vis dar yra atliekų, kurioms skiriama per mažai dėmesio, vienos tokių – buityje susidarančios chemijos pakuotės.
Vakarietiškos buitinės chemijos gamintojai paaiškinimų dėl prekių draudimo Rusijoje nesulaukė
Vakarietiškos buitinės chemijos gamintojai paaiškinimų dėl prekių draudimo Rusijoje nesulaukė / „Scanpix“/AP nuotr.

Įvairūs plovikliai, valikliai, balikliai, tirpikliai, tam tikros kosmetikos priemonės, klijai, lakai, dažai – daugelis jų žymimos specialiais, apie pavojingąsias medžiagas įspėjančiais ženklais. Tačiau panaudotos pakuotės, kuriose buvo laikoma buitinė chemija, įprastai atsiduria viename iš trijų – plastiko, stiklo ar buitinių atliekų konteineryje, o tokia praktika – ydinga.

„Namuose susidaro įvairaus medžiagiškumo pakuočių, kuriose dažniausiai yra laikoma buitinė chemija. Gyventojai tokias pakuotes meta į plastiko, popieriaus, stiklo ar tiesiog buitinių atliekų konteinerius, dažnai neatkreipdami dėmesio į ant jų esantį ženklinimą, nors tokiose pakuotėse lieka aplinkai pavojingų buitinės chemijos likučių ir jas vertėtų rūšiuoti atskirai“, – įsitikinęs didžiausios Lietuvoje pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ plėtros direktorius Paulius Repšys.

Tačiau elgtis kitaip gyventojai net ir neturi pasirinkimo, specialiai tam pritaikytų konteinerių patogiose vietose šalia namų kol kas nėra. Lieka du keliai: arba išmesti pakuotę į buitinių arba antrinių atliekų konteinerį, nekreipiant dėmesio į ant pakuotės esantį ženklinimą ir pavojingumo nuorodas, arba eiti sąmoningumo keliu – kaupti tokias pakuotes atskirai, o vėliau jas pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę kaip pavojingosiomis medžiagomis užterštas atliekas.

„Tokias aikšteles nesunku rasti kiekvienoje savivaldybėje, jos skirtos gyventojų namų ūkiuose susidarančių specifinių atliekų surinkimui. Šiose aikštelėse gyventojai gali priduoti įvairias buityje susidarančias pavojingąsias atliekas: skysčius – valiklius, dažus, klijus, šarmus, rūgštis ir taip pat įvairias cheminėmis medžiagomis užterštas pakuotes“, – pasakoja P.Repšys.

Pasak specialisto, deja, bet tokia buitinės chemijos pakuočių tvarkymo galimybe pasinaudoja nedaugelis, nors rūšiuoti tokias atliekas, kaip rodo „Žalvaris“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa, norėtų net 74 proc. apklaustųjų.

7 iš 10 gyventojų norėtų, kad šalia buitinių atliekų, plastiko ir stiklo konteinerių būtų galima rasti ir buityje susidarančioms pavojingosioms atliekoms rinkti skirtą konteinerį – tai juos paskatintų atsakingiau rūšiuoti. 15 proc. apklaustųjų laikosi priešingos nuomonės ir teigia šias atliekas metantys į bet kurį iš šalia namų esančių konteinerių, tad specialaus konteinerio atsiradimas jiems nėra svarbus. 11 proc. respondentų šiuo klausimu nuomonės neturi.

„Jei jau imamės atskirai rūšiuoti tekstilę – drabužius, avalynę, galanteriją, patalynę, tai kitas svarbus žingsnis turėtų būti sprendimai, susiję su buityje susidarančių chemijos gaminių pakuočių rūšiavimu ir tvarkymu“, – įsitikinęs „Žalvario“ atstovas.

P.Repšys atkreipia dėmesį, kad mesdami užterštas pakuotes į švarių, išrūšiuotų antrinių atliekų konteinerius kenkiame patys sau, o ir visas rūšiavimo darbas nueina perniek – tokios pakuotės tampa degutu medaus statinėje, taip gali būti užterštas visas konteineryje esantis plastikas ar popierius. Be to, cheminės medžiagos, ypač, jei pakuotės nėra sandariai uždarytos, garuoja, skleisdamos pavojingus garus.

„Svarbu žinoti, kad perdirbimui skirtos pakuotės turi būti švarios ir neužterštos cheminėmis medžiagomis, tai galioja kalbant tiek apie plastiką, tiek apie popierių, metalą. Net ir praskalavus buitinės chemijos talpą, produkto likučiai visiškai neišsiplauna, todėl šios pakuotės turėtų būti surinktos atskirai ir tvarkomos kaip pavojingosios atliekos“, – sako P.Repšys.

Pašnekovo teigimu, minėtos atliekos gali būti efektyviai panaudojamos energijai gaminti, nesukeliant neigiamo poveikio aplinkai. Todėl jis pataria atidžiau stebėti pakuočių etiketes ir pamačius tokius ženklus kaip liepsną, koroziją, šauktuką ar pavojingumą aplinkai, stabtelti – šiomis pakuotėmis atsikratyti reikia atsakingai.

Lietuvos gyventojų apklausą, kurios metu buvo apklausta 1014 respondentų, 2021 metų vasario mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs