Už švarius dantis kenčia vandens telkiniai
Nenaudoti šampūno, dantų pastos, muilo ir kitų tokių priemonių – neįmanoma. Tačiau svarbu žinoti, jog dalis šių priemonių savo sudėtyje slepia žmogui ir gamtai pavojingų chemikalų.
Triklozanas, paplitusi cheminė medžiaga dėl savo antibakterinių savybių, randamas muile, dantų pastose, dezodorante arba kitaip: visuose produktuose, kurių tikslas naikinti bakterijas. Šis chemikalas patekęs į vandens telkinius naikina ne tik bakterijas (gerąsias ir blogąsias), bet ir kenkia žuvims bei bendrai vandens telkinio ekosistemai. Kitos universaliuose valikliuose randamos cheminės medžiagos yra labai toksiškos vandens organizmams bei gali sukelti ilgalaikius neigiamus vandens ekosistemų pakitimus.
„Gerą arba labai gerą ekologinę būklę atitinka apie 50 proc. Lietuvos upių ir apie 60 proc. ežerų“, – teigia Aplinkos apsaugos agentūros Vandenų būklės vertinimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Jolanta Krasovskienė.
Kaip pastebėjo specialistai, Lietuvoje švariausios upės yra tokiuose regionuose, kurie yra mažiausiai paveikti žmogaus veiklos.
Kaip pastebėjo specialistai, Lietuvoje švariausios upės yra tokiuose regionuose, kurie yra mažiausiai paveikti žmogaus veiklos, mat prie taršos prisideda ne tik chemikalai, bet ir žemės ūkis. Intensyvus žemės ūkis vyksta šiaurės, vidurio ir pietvakarių Lietuvoje, tad daugiau vandens kokybės problemų turi Lielupės mažųjų intakų, Nevėžio, Mūšos bei Šešupės pabaseiniai.
„Labai geros ir geros ekologinės būklės ežerų bei tvenkinių daugiausia yra Žeimenos, Minijos, Šventosios pabaseiniuose ir Dauguvos baseine. Priešingai, Ventos baseine, Nemuno mažųjų intakų, Nevėžio pabaseiniuose didžioji dalis ežerų ir tvenkinių neatitinka geros ekologinės būklės reikalavimų“, – vandens telkinių būklės skirtumus apžvelgė specialistė.
Geros būklės neatitinkančiu vandens telkiniu laikoma, kai nitratų azoto koncentracija yra daugiau kaip 2,3 mg/l, o bendrojo azoto daugiau kaip 3 mg/l. Kai vandens telkinyje yra azoto ir fosforo junginių perteklius – prasideda eutrofikacija. Šis reiškinys paprasčiau žinomas kaip užpelkėjimas. Azoto ir fosforo junginiai naudojami žemės ūkyje. Taip pat fosforo junginių galime rasti ir skalbimo priemonėse.
Svarbiausia - žinojimas
Vartotojas, besirūpinantis savo sveikata ir norintis pagerinti Lietuvos vandens telkinių būklę, turėtų kreiptį dėmesį į perkamų produktų etiketes.
Anot specialistų yra sunku įvardyti valymo ar kosmetikos priemonių kategoriją ir sakyti, jog visose priemonėse yra teršalų. Tobulėjant technologijoms keičiasi ir priemonių sudėtis, todėl svarbiausia – vartotojo išprusimas. Vartotojas, besirūpinantis savo sveikata ir norintis pagerinti Lietuvos vandens telkinių būklę, turėtų kreiptį dėmesį į perkamų produktų etiketes. Parduotuvėje nereikėtų rinktis gražiausios, ryškiausios etiketės, o ta, kuri pažymėta specialiais ekoženklais. ES šalyse pagaminti ekologiški bei aplinkai saugūs gaminiai žymimi ES gėlės ženklu. Skandinaviškos produkcijos žymėjimas šiek tiek skiriasi – jų ekologiški produktai žymimi Šiaurės šalių gulbe. Taip pat galima pirkti produkciją pažymėta vokiečių Mėlynuoju angelu, prancūzų ECOCERT bei italų ICEA.
Svarbu atsiminti, jog ant produkto etiketės gali būti parašyta, jog jis ekologiškas, tačiau jei produktas nėra pažymėtas specialiais ekoženklais – jis pilnai neatitinka reikalavimų, taikomų ekologiškiems produktams.
Nauji nuotekų valymo tinklai net 400 kilometrų ilgio
Pirkdami specialiai pažymėtą produkciją vartotojai prisideda prie vandens telkinių ekosistemų išlaikymo, tačiau chemikalų kiekių mažinti neužtenka. Didžiausias ginklas prieš chemikalų keliamą grėsmę – moderni ir efektyviai veikianti nuotekų tvarkymo sistema.
Būtent dėl šios priežasties nuotekų sistemų modernizacijai yra skiriamos nemenkos Sanglaudos fondo lėšos. Pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą Aplinkos ministerija patvirtino dvi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo priemones, prisidedančias prie saugesnių ir švaresnių Lietuvos vandens telkinių užtikrinimo.
„Projektams įgyvendinti pagal valstybinę priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ skirta 115 mln. eurų, o pagal regioninę priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ dar 150 mln. eurų“, – sako Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis. Anot I. Kiškio šios lėšos yra didelis žingsnis link švarių upių bei ežerų.
Rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis turėtų siekti net 400 kilometrų.
Dėka šios priemonės, iki 2023 metų pabaigos tikimasi, jog net 26 tūkstančių gyventojų ekvivalentui bus naujai pastatyti ar rekonstruoti nuotekų valymo įrenginiai. O rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis turėtų siekti net 400 kilometrų.
Taip pat svarbu paminėti, jog 2017 m. gegužės mėnesį Aplinkos ministro bei Žemės ūkio ministro buvo patvirtinta „Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programa“ bei programos įgyvendinimo planas. Plane numatoma mažinti aplinkos teršimą paviršinėmis nuotekomis bei plėtoti ir renovuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo infrastruktūrą.
Šis planas svarbus ne tik nuotekų sistemos modernizacijai, tačiau ir pilietiškai savimonei – plane numatyta užtikrinti, kad individualiai tvarkomos nuotekos neterštų aplinkos. Net ir individualią nuotekų valymo sistemą turintys asmenys privalės šalinti azotą ir fosforą.
Projektą finansuoja Europos socialinis fondas
