Tad kokie pokyčiai, apribojimai ar paskatinimai numatomi šviežiai išleistoje Lietuvos Nacionalinėje klimato kaitos darbotvakėje?
Nė vienas nėra apsaugotas
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu manoma, kad dėl klimato kaitos kasmet miršta daugiau nei 150 000 žmonių. Taigi, kai kuriose šalyse dėl klimato kaitos mirusių žmonių skaičius gali viršyti net COVID-19 aukų skaičių.
„Tiek klimato krizė, tiek zoonozinės ligos (COVID-19) plitimas – abu yra paskatinti žmogaus veiklos. Abi krizės buvo netikėtos ir abiem atvejais nepavyko užkirsti kelio priešlaikinėms žmonių mirtims“ rašoma garsiame medicinos žurnale „Lancet“. Nepriklausomi tyrėjai nustatė, kad nė viena šalis nėra apsaugota nuo žmonių mirčių, o kiekvienas neseniai žurnalo parengtos ataskaitos rodiklis turi neigiamą tendenciją (t.y. situacija tolydžio blogėja).
Būtent todėl Europa vieningai sutarė, jog vyriausybėms įgyvendinant ekonomikos atkūrimo planus dėmesys turi būti skiriamas ir klimato kaitos bei ekologijos klausimams. Jei atsakas į COVID-19 nebus suderintas su nacionalinėmis klimato kaitos strategijomis, pasaulis negalės įvykdyti savo įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą, tuomet dar labiau bus pakenkta visuomenės sveikatai tiek šiandien, tiek ateityje.
Mes susilaikėme nuo daugybės dalykų – o CO2 išmetimai toliau augo
„Trumpas COVID-19 pandemijos sukeltas anglies dvideginio išmetimų sumažėjimas neturės reikšmingos įtakos ilgalaikiams klimato pokyčiams“, – tokia viltis daužanti išvada buvo paskelbta 2020-ųjų pabaigoje, Jungtinių Tautų ataskaitoje.
Nepaisant pandemijos, kuri sustabdė mums įprastą gyvenimą, klimato kaita tebevyksta.
Nepaisant pandemijos, kuri sustabdė mums įprastą gyvenimą, klimato kaita tebevyksta: 2019 m. bendras šiltnamio efektą skatinančių dujų (ŠESD) išmetimas pasiekė naują rekordą – 59,1 gigatonos anglies dioksido ekvivalento (GtCO2e). Taip pat 2020 m. buvo patys karščiausi metai nuo meteorologinių matavimų pradžios.
Prognozuojama, kad dėl pandemijos anglies dvideginio emisija sumažės iki 7 proc., tačiau šis nuosmukis reiškia tik tai, kad iki 2050 m. temperatūros kilimas sulėtės 0,01 °C. Tokiais tempais iki amžiaus pabaigos klimato atšilimas bus apribotas iki 3,2 °C, tačiau tai – gerokai daugiau, nei siekis nesušildyti klimato daugiau nei 2 °C ar 1,5 °C (beje, pastaroji riba jau yra pasiekta).
Yuli Shan ir jo bendradarbių žurnale „Nature Climate Change“ paskelbtame tyrime modeliuojamos šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetimų tendencijos po pandemijos. Šių mokslininkų teigimu, bendras 79 šalių išmetamų teršalų kiekis per 5 metus (nuo 2020 iki 2024) sumažės 3,9–5,6%, palyginti su baziniu scenarijumi (be pandemijos). Tai sumažins 2020 m. pasaulinį išmetamų teršalų kiekį iki 2007 m. ribos.
Žinoma, siekiant gaivinti ekonomiką, valstybėms prireiks investicijų į energetiką. Apskaičiuota, kad per artimiausią 5 metų laikotarpį, atsigaunant pasaulio ekonomikai, išmetamų klimatą šildančių dujų kiekis padidės 1,05 gigatonos (0,74%).
Tačiau yra du keliai: investuoti į daug anglies dioksido išskiriančius sektorius, arba pereiti prie švarios energijos. Taršiausias galimas scenarijus padidintų išmetamų teršalų kiekį 16,4% (23,2 Gt) per artimiausius penkerius metus. „Žaliausias“ scenarijus galėtų sumažinti išmetamų teršalų kiekį 4,7% (6,6 Gt).
Pandemija nusinešė milijonus gyvybių, tačiau milijardams atvėrė akis
Daugelis mokslinių tyrimų ir visuomenės apklausų pabrėžia, kad po-pandeminė situacija yra puiki proga keisti nusistovėjusias nuostatas. Šiuo metu tvarios plėtros, „žaliojo kurso“ planai sulaukia didelio gyventojų pritarimo visame pasaulyje. Nepriklausomos rinkos tyrimų bendrovės „Ipsos“ paskelbtoje apklausoje „Žemės diena 2020“ skelbiama, kad septyni iš dešimties pasaulio gyventojų šiandien mano, jog klimato kaita yra tolygi problema šiuo metu pasaulį krečiančiai pandemijai. Du trečdaliai gyventojų pritaria aplinką tausojančiam ekonomikos atsigavimui po krizės.
Du trečdaliai gyventojų pritaria aplinką tausojančiam ekonomikos atsigavimui po krizės.
Europos investicijų banko (EIB) klimato apklausoje nustatyta, kad COVID-19 krizė padarė įtakos piliečių supratimui, kokia gali būti ekstremali klimato kaitos sukelta situacija. Tiesa Europoje nedarbas (41 proc.) ir finansų krizė (37 proc.) piliečių vis dar įvardijami kaip du pagrindiniai iššūkiai ir jie nusveria klimato kaitą (33 proc.). Panašios tendencijos pastebimos ir Lietuvoje. KTU atliktame tyrime pastebima, kad greta COVID-19 grėsmės, ekonominė krizė kelia itin dideli susirūpinimą 66 proc. respondentų.
EIB klimato apklausa parodė, jog nors dauguma respondentų labiau jaudinasi dėl COVID-19 nei dėl klimato pokyčių, jie vis tiek tiki, kad jų pasirinkimai ir veiksmai gali prisidėti prie kovos su klimato kaita. 70% europiečių ir 95% respondentų iš Kinijos pritartų griežtesnėms vyriausybės priemonėms, kurios priverstų gyventojus pakeisti savo elgesį.
Ką planuoja Lietuva?
Iš buvusios Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos teko girdėti, jog spartesnis CO2 išmetimų mažinimas Lietuvai būtų per didelis iššūkis. Tuo metu naujoji Aplinkos ministerijos vadovybė savo planuose nurodo, jog Lietuva iki 2050-ųjų taps klimato kaitai neutralia šalimi, t.y. neišmes daugiau CO2, nei sugeria šalies miškai, daugiametės pievos.
Iki 2030-ųjų išmetimai bus sumažinti trečdaliu (lyginant su 2005-ųjų metų lygiu) iki 2050-ųjų Lietuva taps klimatui neutralia šalimi, pasinaudodama CO2 sugeriančiais miškais ir kitomis teritorijomis bei naudodama anglies dvideginį sugauti gebančias technologijas. Tokie įsipareigojimai numatomi Vyriausybei svarstyti pateiktoje Nacionalinėje klimato kaitos darbotvarkėje.
Automobilių savininkams – naujas mokestis, iškastinis kuras neberemiamas
Aplinkos ministerija siūlo atsisakyti visų mokestinių lengvatų iškastiniam kurui ir šilumos gamybai iš anglių ar naftos produktų. Pramonės įmonėse ketinama skatinti žaliojo vandenilio gamybą vietoj iki šiol įprastų kuro rūšių, taip pat pakeisti taršius gamybos būdus, skatinti žiedinės ekonomikos ir naujų, su ja susijusių darbov vietų, kūrimą. Naują akcizą įvesti trąšoms bei pesticidams, durpių briketams.
Apskritai energetikos produktai bus papildomai apmokestinti anglies dvideginio dedamąja (šilumos gamyba iš taršą keliančių žaliavų kainuos brangiau). Siekiama skatinti gyventojus tapti nepriklausomais nuo energijos tiekimo apskritai, naudoti savo atsinaujinančios energijos išteklius – tikimasi, kad per artimiausią dešitmetį sau energiją gaminančių namų ūkių šalyje bus bent trečdalis.
Tikimasi, kad per artimiausią dešitmetį sau energiją gaminančių namų ūkių šalyje bus bent trečdalis.
Planuojama iki 2023-iųjų pakeisti šiuo metu galiojantį aplinkosauginį mokestį registruojant naują automobilį visuotiniu taršos mokesčiu, savivaldybės turės nustatyti „mažos taršos“ zonas. Iki 2030-ųjų ketinama išmetimus iš transporto sumažinti bent 14 proc. Šiuo metu, lyginant su 2005-ųjų metų lygiu, išmetimai iš transporto yra išaugę 36 proc. nors mūsų tikslas – juos kuo labiau sumažinti.
Planuojama, jog jau 2024-aisiais Lietuvos gatvėmis važinės dešimtadalis elektrinių lengvųjų automobilių, o iš krovininio transporto (N klasės) – trečdalis bus varomi elektra.
Viešuosiuose pirkimuose iki 2030-ųjų turės būti įsigyjama ne mažiau nei 50 proc. elektromobilių (lyginant su visu automobilių parku).
Iki 2050-ųjų ketinama pasiekti, kad mažiausiai pusė daugiau nei 300 kilometrų atstumą gabenamų krovinių būtų vežama geležinkeliais ir vandens keliais (ne krovinininiais automobiliais).
Sąvartynuose – vos 5 proc. atliekų
Žemės ūkio sektoriuje per artimiausią dešimtmetį ketinama bent 15 proc. sumažinti azotinių mineralinių trašų vartojimą. Taip pat iki 2030-ųjų 80 proc. galvijų srutų ir mėšlo turės virsti biodujomis. Iki 2040-ųjų žemės ūkio sektoriuje ketinama visiškai atsisakyti iškastinio kuro naudojimo.
Ministerija planuoja mokestinėmis priemonėmis skatinti atliekų perdirbimą, antrinį žaliavų panaudojimą gamyboje, per artimiausią dešimtmetį šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetimus sumažinti bent 65 proc.
Ambicingas tikslas – jog iki magiškos 2030-ųjų ribos sąvartynuose būtų šalinama vos 5 proc. komunalinių atliekų, o perdirbama – 70 proc. pakuočių. 60 proc. atliekų turėtų būti antrą kartą panaudojama, tokiu būdu valstybėje skatinama žiedinės ekonomikos plėtra.
Oro taršą iki 2030-ųjų ketinama sumažinti perpus, numatant griežtesnes ribines oro taršos vertes, griežčiau kontroliuoti naudojamo kietojo kuro kokybę. Gyventojai bus skatinami šilumos gamybai naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, patys gaminti ir kaupti energiją – iki 2050-ųjų iš atsinaujinančių energijos šaltinių turėtų būti pagaminama 90 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, o energijos naudojimo intensyvumas sumažintas pustrečio karto, lyginant su 2017-aisiais.
Jau nuo 2024-ųjų visi nauji visuomeniniai pastatai bus statomi naudojant bent pusę medienos ar ekologiškų (organinių) žaliavų.
Didės neariamų plotų ir miškų
Saugomos teritorijos, planuojama, užims 20 proc. Lietuvos ploto, ketvirtadalis iš jų bus griežtai saugomos. Ūkinių kirtimų saugomose teritorijose mažės, valstybė ketina išpirkti dalį sengirių požymių turinčių miškų. Gyventojai bus skatinami įveisti miškus savo privačiuose sklypuose.
Šalies miškingumas iki 2030-ųjų turėtų pasiekti 35 proc., o plotai, kuriuose taikomos neariminės žemės dirbimo technikos turi išaugti bent 3 kartus. Planuojama inventorizuoti ir atkurti pažeistus durpynus (šlapžemes) bei uždrausti eksploatuoti naujas pelkes (nuo 2024-ųjų). Taip pat sukurti dirvožemio stebėsenos sistemą, imtis priemonių, kad jis nebūtų sparčiai alinamas.
Miestai, turintys daugiau nei 20 tūkst. gyventojų, bus įpareigoti parengti miesto žalinimo planus.
Planuojama tobulinti poveikio aplinkai vertinimo procesą ir galimybę visuomenei gauti šią informacijąIki 2023-ųjų ketinama sukurti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio prognozės sistemą, įgalinti savivaldybes rinkti daugiau duomenų apie savo aplinką. Miestai, turintys daugiau nei 20 tūkst. gyventojų, bus įpareigoti parengti miesto žalinimo planus. Apskritai iki 2030-ųjų kažkuris Lietuvos miestas virs pavyzdiniu beatliekiu miestu.
Visą naująją Lietuvos klimato kaitos valdymo darbotvarkę galite rasti ČIA.
Šio straipsnio parengimą finansavo Europos Sąjunga. Už jo turinį atsako Lietuvos gamtos fondas, projektas „Klimatosūkis“ ir jame nebūtinai atspindimas Europos Sąjungos požiūris.
