Dieveniškių istorinio regioninio parko vyriausioji specialistė Irutė Eidukienė sako, jog Bėčionių piliakalnis supiltas Gaujos upelio krante, jo šlaitai siekia 15–17 metrų.
„Į piliakalnį pakilę mediniais laiptais, lankytojai patenka į apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsiveria puiki panorama. Atsipūsti siūloma pavėsinėje, kur įrengti mediniai suolai ir stalas. Čia laukiami ir dviratininkai, kuriems įrengti specialūs stovai dviračiams“, – sako I.Eidukienė.
Gaujos upelis jus gali nuvesti ir į kitą lankomą šio parko objektą: Poškonių pilkapyną. Šis stūkso Gaujos kairiajame krante, miške. Pilkapyną sudaro 24 pilkapiai, išsidėstę kalvos viršuje ir jos šlaituose. Didžiausias pilkapyno sampilas yra net 22 m skersmens ir 1,8 m aukščio. Prie Poškonių pilkapyno yra ir Poškonių atokvėpio vieta.
Šiuos pilkapius juosia netaisyklingi akmenų vainikai. 1952 m. archeologai ištyrė 4 pilkapius, juose rasta V – VI a. dirbinių: žalvarinė storagalė apyrankė, geležinė segė su trumpa įvijėle ir kojele.
Parke taip pat galite rasti ir Stakų pilkapyną – didžiausią visoje parko teritorijoje (iš viso jį sudaro 42 pilkapiai). Šio sampilai yra 8-12 m skersmens, iki 1,2 m aukščio. Archeologai čia yra aptikę V-VII amžių dirbinių: storagalę apyrankę ir žalvarinio įvijinio žiedo fragmentą, 2 apdegusius geležinius peilius bei X-XII a. dirbinius: žalvarinį žiedą, apyrankę, geležinę ylą, puodų šukių.
Kaimų struktūra išliko nuo XVI amžiaus
Kultūriniu požiūriu itin vertingi šiame krašte yra gyvi etnografiniai kaimai – lietuvių liaudies architektūros palikimas, apimantis statybines, liaudies tradicijas, susijęs su valstiečių buitimi, tautodaile, papročiais.
„Toks kaimų kraštovaizdis susiformavo po valakų reformos, vykusios Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI a. Tarp Poškonių ir Dieveniškių išsidėstę net 13 gatvinių kaimų (Poškonių, Rimašių, Žižmų, kt.) su gerai išlikusia rėžine žemėvalda. Dieveniškių apylinkės – ištisas gatvinių kaimų kraštas“, – sako I.Eidukienė.
Minėti kaimai turi XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios sodybų. Kultūrologės teigimu, būtent dėl jų labiausiai ir verta atvykti į Dieveniškių istorinį regioninį parką. Rimašių sodybos įsikūrusios kairiajame Gaujos krante, atkartoja jos vingį. Dėl gamtinių sąlygų ir Valakų reformos čia susiklostė tipiška vienpusė gatvinė kaimavietė.
Artimiausiu metu Dieveniškių regioninis parkas ketina lankymui pritaikyti Stakų konglomerato luistus – valstybės saugomą geologinį gamtos paveldo objektą.
Žižmai yra 59 sodybų gatvinis rėžinis kaimas įsikūręs tarp Gaujos upės intako Berželio ir šiaurinėje pusėje esančios aukštumos, prie kelio Dieveniškės – Geranainiai.
„Žižmų kaimas yra pats ilgiausias iš gatvinių kaimų visame Dieveniškių istoriniame regioniniame parke, tęsiasi 800 metrų. Čia iki šiol gyva senojo lietuvių kaimo dvasia, patekus į kaimą kyla jausmas, kad žaibiškai lekiantis ir skubantis gyvenimas aplenkė šį kampelį. Laikas čia tarsi sustojo, o mes vis dar galime grožėtis senomis ir neįprastomis lietuviškomis sodybomis. Aplankydami kaimą, jūs tarsi nusikeliate į praeitį, pajuntate istorijos dvelksmą“, – lyriškai pasakojo Dieveniškių istorinio regioninio parko kultūrologė.
Kaimai, jų gyvenimas, senieji rakandai vaizduojami ir Poškonyse įsikūrusiame Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centre.
Sustingę smuikininkai ir smėlio bei žvyro luistai
Dieveniškių istoriniame regioniniame parke yra ir padavimais apipintų įdomybių. Pavyzdžiui, į pietryčius nuo Didžiulių kaimo, ties Pupiškių kaimo riba pievoje suakmenėje stovi Jankelis ir Jankeliukas. Tai – du ledyno atnešti akmenys, tačiau vietiniams toks paprastas paaiškinimas netiko.
Pasakojama, kad tai du smuikininkai, ilgai groję vietinio kaimo vestuvėse. Po darbingos nakties smuikininkai ėjo namo, pavargo, pamatė raiste degant laužą. Pasirodo, ten kaimo nagtigoniai ganė arklius. Vyrai praleido naktį prie laužo, ryte naktigoniai, prisiminę laukiančius darbus, išskubėjo namo, o smuikininkai taip ir liko ilsėtis. Kai vėliau kaimo gyventojai sugrįžo į tą pačią vietą paganyti arklių, terado du akmenis. Tai buvo netikėta žinia visam kaimui, tad žmonės plūdo jų pažiūrėti.
Akmuo Jankelis yra maždaug 3,6 m ilgio ir 2,6 m pločio, Jankeliuko matmenys perpus mažesni, tačiau iš pažiūros jų dydžiai stipriai nesiskiria, nes dalis Jankelio akmens yra po žeme.
Artimiausiu metu Dieveniškių regioninis parkas ketina lankymui pritaikyti Stakų konglomerato luistus – valstybės saugomą geologinį gamtos paveldo objektą. Du luistai stūkso ant medžiais apaugusios kalvos viršūnės Stakiškių kaimo apylinkėse (jie gana lengvai randami sekant rodykles).
Luistai susidarė iš natūraliai susicementavusio smėlio ir žvyro. Skaičiuojamas, kad vienas iš jų gali būti net 17 metrų ilgio, tiesa, suskilęs į tris dalis. Stakų konglomerato luistai nėra pakankamai ištirti, nors Lietuvos geologinio paveldo sąraše tokio tipo konglomeratai yra retas objektas.
