Gyvūnų, kuriems reikia pagalbos, kiekvienais metais daugėja
Kaip pastebi specialistai, pagrindinė šiuo metu egzistuojanti Baltijos jūros regiono problema – dėl klimato kaitos ir aktyvios ūkinės žmonių veiklos kenčianti Baltijos jūros ekosistema. Sužeistų ruonių ar paliktų ruonių jauniklių daugėja ir tiek Lietuvoje, tiek aplinkinėse šalyse didėja gelbėtinų gyvūnų skaičius. Dėl aktyvios laivybos ir žvejybos, sužalojama vis daugiau jūros paukščių, iš kurių daugelis rūšių, žiemojančių ar praskrendančių, yra nykstančios.
Labiausiai kenčia jūros žinduoliai ir paukščiai.
„Labiausiai kenčia jūros žinduoliai ir paukščiai – jie netenka veisimosi ir žiemojimo vietų, praranda savo maisto bazę, yra tiesiogiai žalojami žmogaus veiklos, todėl didėja sužeistų ar taršos incidentuose nukentėjusių gyvūnų, paliktų ruonių jauniklių, kurių nei Lietuvos, nei aplinkinių šalių organizacijos nebeišgali priimti gydymui ir reabilitacijai.
Šiuo projektu siekiama sukurti šiuolaikinius standartus atitinkantį jūros gyvūnų reabilitacijos centrą, kurio pajėgumų užtektų patenkinti poreikį gydyti ir reabilituoti sužeistus ar nuo incidentų nukentėjusius jūros gyvūnus“ – apie netrukus duris atversiančio Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro įkūrimo tikslus pasakoja Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistė Laura Janulaitienė.
Šiuo metu Baltijos jūros gyvūnus gydo ir reabilituoja Lietuvos jūrų muziejus. Lėšos reikalingos ruonių jauniklių laikymui, gydymui, maitinimui skiriamos ir iš Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos rėmimo programos.
„Nors nesame įpareigoti, gelbėjame ir slaugome sužalotus ar mamų paliktus ruoniukus nuo pat Lietuvos jūrų muziejaus atidarymo. Pagrindinė grėsmė, su kuria susiduria ruoniai – ledo trūkumas. Ruoniai jauniklius atsiveda ir išmaitina ant ledo lyčių. Tik jiems paaugus ir pasiekus reikalingą svorį, jaunikliai pradeda mokytis plaukioti savarankiškai.
Dėl klimato kaitos visi šie procesai persikėlė į krantą, kuriame yra gyvūnus baidančių ir bauginančių žmonių bei kitų gyvūnų. Ruonės motinos palieka badaujančius jauniklius, kurie yra skriaudžiami kitų gyvūnų ar didesnių paukščių. Taip pat ne kartą gelbėjome nuo naftos taršos ar aktyvios laivybos ir žvejybos nukentėjusius jūrinius paukščius – juos reikia plauti, gydyti ir slaugyti tam, kad paukščiai vėl galėtų iškeliauti į laisvę“ – pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
Projekto tikslas – ne tik gelbėti gyvūnus, bet ir vykdyti jų stebėseną
Projekto metu bus sukurta gyvūnų gelbėjimui ir stebėsenai pritaikyta infrastruktūra: įrengti baseinai, lauko ir vidaus gyvūnų voljerai, pastatai su gyvūnų gydymui, tyrimams, priežiūrai skirtomis patalpomis, pagalbinėmis ir personalo patalpomis. Planuojama įsigyti specialią gyvūnų diagnostikai ir gydymui skirtą įrangą, laboratorinius ir gydymo veiklai skirtus baldus, kompiuterinę ir programinę įrangą, baldus personalui.
Čia bus atliekami gyvūnų moksliniai tyrimai, sukurtos sąlygos studentų mokymuisi ir kultūros paslaugų teikimui.
Jūros gyvūnų reabilitacijos centre Lietuvos jūrų muziejus teiks aplinkos apsaugos paslaugas, gelbės sužeistus ar nuo žmogaus ūkinės veiklos sukeltų incidentų nukentėjusius gyvūnus. Čia bus atliekami gyvūnų moksliniai tyrimai, sukurtos sąlygos studentų mokymuisi ir kultūros paslaugų teikimui – visuomenės švietimui ir gyvūnų eksponavimui. Tokia kompleksinė Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro veikla leis užtikrinti efektyvų ribotos infrastruktūros panaudojimą kelioms tarpusavyje sinerginėms veikloms.
„Šiuo metu Lietuvos jūrinių gyventojų stebėsenoje ir jų moksliniuose tyrimuose, migracijos identifikavime juntama tuštuma. Trūksta į jūrą paleistų gyvūnų stebėjimo. Siųstuvų pagalba būtų galima nustatyti jų judėjimo trajektoriją, dauginimosi ir poravimosi ar tiesiog mėgstamiausias buvimo vietas. Svarbu ne tik išslaugyti gyvūnus, bet ir stebėti jų populiacijos kitimą, išsiaiškinti priežastis, kodėl jie serga ar žūsta“ – pastebi Olga Žalienė.
Kaip teigia Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistė Laura Janulaitienė, naujai atidaromas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras taip pat suteiks galimybę aktyviau dalyvauti Baltijos jūros regiono šalių ir tarptautinių organizacijų veikloje.
„Susitarimo dėl mažųjų banginių apsaugos Baltijos, Šiaurės ir Šiaurės Atlanto jūrų apsaugos ribose Lietuvos jūrų muziejus planuoja į kuriamo gyvūnų reabilitacijos centro veiklą įtraukti ir paprastųjų jūrų kiaulių gelbėjimo veiklas. Šie jūrų žinduoliai yra labai reti Baltijos jūroje. Nuolat Lietuvos pakrantėje šie gyvūnai negyvena, pastebimi tik praplaukiantys.
Tačiau atsižvelgiant į tarptautinius susitarimus, siekiant išsaugoti šią vienintelę natūraliai Baltijos jūroje gyvenančių mažųjų banginių rūšį, Lietuvos jūrų muziejus planuoja prisidėti prie šių gyvūnų išsaugojimo ir radus sužeistą gyvūną Lietuvos pajūryje, priimti jį į kuriamą reabilitacijos centrą“ – pasakoja specialistė.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis
Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro projekto įgyvendinimui finansinė parama skirta pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioritetą „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonę 05.3.1-APVA-V-011 „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“.
„Klausimas, kaip reabilitacijos centras bus finansuojamas ateityje, po jo atidarymo, dar yra svarstomas. Tačiau nuo pat projekto pradžios buvo planuojama, kad Lietuvos jūrų muziejus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą pilnai išlaikys iš nuosavų lėšų, gaunamų už kultūros, edukacinę bei mokslinių tyrimų veiklas. Šiuo metu jau atlikta apie 40 procentų statybos darbų, o atverti duris centras turėtų 2022 metų pirmoje pusėje“ – sako Aplinkos ministerijos atstovė Laura Janulaitienė.
Straipsnis finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų. Daugiau informacijos Aplinkos ministerijos ir ES investicijų interneto svetainėse.
