Tai įrodo ir rodikliai, spalio pradžioje užfiksuoti Vilniuje – oro tarša leistinas normas viršijo tiek, kad gyventojams rekomenduota vieną savaitgalį likti namuose .
Oro tarša mažėjo, tačiau ilgalaikiai jos padariniai sveikatai smogia kartu su virusu
Šių metų spalio mėnesį pasirodė pirmosios COVID-19 bangos poveikio pasaulinei oro kokybei apibendrinimas. Pasaulinė CO2 emisija per pirmą 2020 m. pusmetį sumažėjo 8,8% lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais. Toko drastiško emisijų kritimo pasaulis nepatyrė nei 2008 m. finansinės, nei 1979 m. naftos krizės metais. Daugiausia išmetimai sumažėjo transporto sektoriuje (–40 proc.), energijos ir pramonės sektoriai susitraukė mažiau, atitinkamai 22 ir 17 proc.
Vis dėlto ilgalaikis oro taršos poveikis sietinas su padidėjusia rizika mirti nuo COVID-19. Makso Planko chemijos instituto (Maincas,Vokietija) mokslininkų atliktame tyrime analizuotas mirčių nuo COVID ir oro taršos ryšys.
Apie 15% mirčių nuo COVID-19 visame pasaulyje gali būti siejamos su ilgalaikiu oro taršos poveikiu.
Šių metų spalį, tyrimo rezultatai buvo paskelbti moksliniame žurnale „Cardiovascular Research“. Tyrimo autorė dr. A.Pozzer su kolegomis apskaičiavo, kad apie 15% mirčių nuo COVID-19 visame pasaulyje gali būti siejamos su ilgalaikiu oro taršos poveikiu. Europoje ši dalis siekė apie 19%, Šiaurės Amerikoje – 17%, o Rytų Azijoje – net 27%.
Dr. Andrea Pozzer patikslino, kad priskirtina dalis neįrodo tiesioginio priežasties-pasekmės ryšio tarp oro taršos ir COVID-19 mirtingumo.
„Mūsų vertinimai rodo oro taršos poveikį mirtinos virusinės infekcijos pasekmėms sveikatai, t. y. kad oro tarša apsunkina gretutinius susirgimus“, – sakė mokslininkė.
Lietuva šiame sąraše užima net 11 vietą, todėl tikėtina, kad su oro tarša mūsų šalyje galima sieti iki 24% mirčių. Ne kartą Europos Sąjungos dėl neefektyvus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo transporto sektoriuje įspėta Lietuva, dabar jaučia oro taršos pasekmes – užklupus COVID-19 pandemijai taršos poveikis sustiprina viruso poveikį organizmui. Šio sąrašo lyderė – Čekija, kur oro taršos paskatintų mirčių nuo COVID skaičius siekia net 29%. Visose kaimyninėse Lietuvai šalyse apskaičiuotos gerokai aukštesnės už Pasaulio ar Europos vidurkius reikšmės, tik Estijoje šis skaičius siekia 16%.
„Dvigubo smūgio“ poveikis
Daktarės A.Pozzer ir kolegų tyrime trumpai aprašomas oro taršos poveikis SARS-CoV-2. Žmonės įkvėpdami užteršto įkvepia ir labai mažas kietąsias dalelės PM2,5 kurios migruoja iš plaučių į kraują ir kraujagysles, sukeldamos uždegimą ir stiprų oksidacinį stresą. Tai pažeidžia vidinę arterijų gleivinę, arterijos dėl šios priežasties siaurėja. COVID-19 virusas taip pat patenka į kūną per plaučius, panašiai kenkdamas kraujagyslėms.
Vienas iš tyrimo autorių prof. Thomas Münzelas paaiškino, kaip oro tarša nutiesia kelią virusui naikinti žmogaus plaučius.
„Jei ilgalaikis oro taršos poveikis susiduria su COVID-19 virusu, turime papildomą neigiamą poveikį sveikatai, ypač širdies ir kraujagyslių atžvilgiu, o tai lemia didesnį pažeidžiamumą ir mažesnį atsparumą COVID-19. Jei jau sergate širdies liga, oro tarša ir korona viruso infekcija sustiprins sveikatos sutrikimus, gali kilti širdies priepuolis, širdies nepakankamumas ir insultas. Taigi, mes turime „dvigubą smūgį“: oro tarša pažeidžia plaučius, o tai savo ruožtu sukelia didesnį viruso įsisavinimą plaučiuose ir tikriausiai – kraujagyslėse bei širdyje,“ – sakė vienas iš tyrimo autorių.
Didesnis nei manyta anksčiau
Jau pirmieji tyrimai padaryti Italijoje, kuri iš Europos valstybių pirmoji patyrė COVID-19 poveikį, patvirtino, kad oro tarša, greta oro temperatūros ir drėgmės, sustiprina viruso plitimą. Vis dėlto manyta, kad šis poveikis nėra itin reikšmingas. Tačiau vėlesni tyrimai JAV, Šiaurės Italijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Nyderlanduose parodė, kad nedidelis taršos padidėjimas padidina ir mirčių nuo COVID-19 skaičių.
Dar šių metų balandį Nyderlanduose atliktame tyrime nustatyta, kad kietųjų dalelių PM2,5 koncentracijos ore (nuo PSO nustatytos 10 μg/m3 ribos) padidėjus 20% COVID-19 atvejų skaičius išauga 100%.
Nepriklausomuose tyrimuose JAV ir Didžiojoje Britanijoje nustatyta, kad PM2,5 koncentracijai padidėjus 1 μg/m3 mirtingumas nuo COVID-19 išauga, atitinkamai, 8 ir 7 procentais. Kitame Nyderlanduose atliktame tyrime, nustatyta, kad šis padidėjimas gali siekti net 16,6%. Tyrėjas M. Cole su kolegomis apskaičiavo, kad jei labiausiai užterštose teritorijose, kuriose kietųjų dalelių koncentracija siekė 12,3 μg/m3, tarša būtų sumažinta perpus, tai lemtų 82 mažiau užsikrėtimo virusu atvejų, 24 mažiau hospitalizacijos atvejų ir 19 mažiau mirčių.
COVID-19 poveikis ir prevencija
Remiantis Lietuvos Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2019 m. vidutinė PM2,5 koncentracija ore viršijo 10 μg/m3 ir buvo: Vilniuje (Žirmūnai) – 16 μg/m3, Kaune – 11 μg/m3 ir Klaipėdoje (Šilutės plentas) – 16 μg/m3.
Teoriškai galima daryti prielaidą, kad Vilniuje ar Klaipėdoje oro tarša COVID-19 atvejų skaičių galėjo padidinti net tris kartus.
Teoriškai, remiantis Nyderlandų pavyzdžiu, galima daryti prielaidą, kad Vilniuje ar Klaipėdoje oro tarša COVID-19 atvejų skaičių galėjo padidinti net tris kartus. Šių metu spalio 2 d. Vilniuje (Žirmūnuose) užfiksuota maksimali kietųjų dalelių PM2,5 koncentracija siekė 52 μg/m3. Jeigu toks oro taršos lygis laikytųsi nuolat, mirtingumas nuo COVID‑19 būtų 3-7 kartus (priklausomai nuo pasirinktos metodikos) didesnis nei įprastai.
Įvairiose pasaulio šalyse atlikti tyrimai parodė, kad oro tarša labai stipria siejasi su viruso plitimu. Lietuvoje (ypač labiau užterštuose vietovėse) šis poveikis taip pat stiprus.
Ką galima padaryti, kad savo veiksmais sumažintume šį poveikį?
- COVID-19 gali lengviau plisti nevėdinamose patalpose su oro kondicionieriais. Todėl būtina nuolat vėdinti ir, esant galimybei, drėkinti patalpas. Pirmenybę reikėtų teikti ne kondicionuotam, bet grynam orui.
- Vengti buvimo lauke esant palankioms taršai meteorologinės sąlygoms (silpnas vėjas, sausi ir giedri orai).
- Vengti buvimo vietose su didele taršos šaltiniais koncentracija, intensyvaus eismo gatvėse, sankryžose, stambiuose pramoniniuose objektuose.
Esame pripratę patogiai keliauti asmeniniais automobiliais, tačiau mūsų komfortas vėliau gali nulemti tragiškas pasekmes. Todėl, jei norime suvaldyti oro taršą, kiekviename didmiestyje reikėtų riboti asmeninį (standartiniu kuru varomą) transportą ir keisti keliavimo įpročius.
Iš pirmo žvilgsnio oro tarša neatrodo toks baisus veiksnys – tačiau užklupus tokiai situacijai, kaip šiemet, ji augina mirusiųjų nuo pavojingos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos skaičių. Todėl svarbu imtis ambicingų priemonių mažinant oro taršą – kad ji nesustiprintų kitų ligų keliamų neigiamų pasekmių sveikatai.
Šio straipsnio parengimą finansavo Europos Sąjunga. Už jo turinį atsako Lietuvos gamtos fondas, projektas „Klimatosūkis“ ir jame nebūtinai atspindimas Europos Sąjungos požiūris.
