Negana to, ir nupuošti eglutes skuba ne visi – po langais pavienių išmestų žaliaskarių randama dar balandį. Vis dėlto vertėtų prisiminti, kad už eglutės išmetimą tiesiog kieme gali grėsti ir bauda.
Pasibaigus švenčių laikui Aplinkos ministerija ragina gyventojus nupuoštas kalėdines eglutes panaudoti tikslingai, o ne mesti į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius ar atsikratyti jomis bet kur.
Daugiau sąmoningumo
Praūžus šventėms dažnas nenoriai pažvelgia į jau pradėjusią spyglius mesti žaliaskarę, sunku prisiruošti ją išvilkti iš namų, o didysis klausimas – kur ją dėti? Atsakingi gyventojai nepatingi žaliaskarių nuvežti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, nugabenti iki prie prekybos centrų specialiai pastatytų konteinerių ar dalyvauti eglučių surinkimo akcijose, kurios trunka iki sausio vidurio. Surinktos eglutės yra perdirbamos ir virsta kompostu arba ekologišku biokuru, skirtu gyventojų būstams šildyti.
Vis dėlto atsakingai tvarkyti atliekas – neteršti aplinkos, neeikvoti tuščiai jos resursų, skatinti antrinį panaudojimą, rūpi ne visiems gyventojams. Kalėdinių eglučių krūvos prie daugiabučių namų pradeda dygti jau nuo sausio pradžios – nepaisant nei vykdomų surinkimo akcijų, nei visai netoli daugiabučių pastatytų žaliaskarių surinkimo konteinerių. Nupuošti eglutes per pirmąsias sausio savaites spėja ir nori ne visi, tačiau ir „pavėlavusi“ dalis neskuba jų vežti į atliekų surinkimo aikšteles. Tada eglučių krūvos prie daugiabučių pradeda augti dar intensyviau. Atliekų tvarkytojams „sužiūrėti“ šias krūveles kainuoja ir daugiau laiko, ir daugiau resursų, tačiau labiausiai stebina tai, kad pavienių eglučių, išmestų po langais, pasitaiko ne tik sausį ar vasarį, bet net ir balandį. Ir nuo to gyventojų neatbaido net gresianti finansinė bauda.
Padėtis gerėja
Vertindamas padėtį Vilniuje sostinės savivaldybės Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas Valdas Juodis tikino, kad gyventojų sąmoningumas po truputį auga, tačiau tokių, kurie sugalvoja išmesti eglutes po savo langais – kaip visada pasitaiko.
Vilniuje, anot pašnekovo, kaip ir kiekvienais metais, pirmosiomis sausio savaitėmis vyko eglučių surinkimo akcija. Sąmoningi gyventojai nupuošia žaliaskares ir atneša į vietas, kur jos yra surenkamos, o vėliau vežamos perdirbti.
Paklausus, ar dvi savaitės nėra per trumpas terminas, mat žmonės nuogąstauja nenorintys ar nespėjantys nusipuošti eglės iki sausio 15 d., V. Juodis tikino, kad akcija negali būti begalinė, o juolab kad ji vežėjo vykdoma savanoriškai. „Žmonės tiesiog turėtų suprasti, kad ta akcija yra ne begalinė. Informavome, prašėme, kad susitvarkytų eglutes iki sausio vidurio. Iš keturių vežėjų, kurie mieste šiuo metu teikia paslaugas, vienas geranoriškai pastatė penkiolika specialių konteinerių ir paprašė mesti eglutes į juos, o kiti nusprendė tiesiog surinkinėti eglutes įprastai“, – aiškino pašnekovas.
Koks likimas tų eglučių, kurios vis dėlto krūvomis nugula po daugiabučių langais. Kas jas tvarko? V. Juodis pasakoja, kad visas tas eglutes, kaip visada, surenka atliekų vežėjai, tačiau atkreipė dėmesį, kad gyventojai turėtų būti atsakingesni, nes tai – ir aplinkos teršimas, ir resursų švaistymas. „Vežėjai, kaip visada, išveš tas krūvas, tačiau gyventojai tikrai turėtų būti sąmoningesni. Jeigu kas nors nusprendė nupuošti eglutę balandį, o tokių tikrai būna, prie ko tada miestas? Juk taip eikvojama tiesiog daugiau resursų. Kai viskas vyksta laiku ir numatytoj vietoj, vežėjams yra lengviau eglutes surinkti, pakrauti ir nuvežti ten, kur jos perdirbamos į biokurą“, – kalbėjo pašnekovas.
Paklaustas, kokių mato išeičių sprendžiant šį klausimą, V. Juodis ragino atkreipti dėmesį į kelis dalykus: „Čia klausimas toks dvipusis. Mano nuomone, teisingiausia būtų, kad žmogus galėtų eglutę nunešti ten, kur ją įsigijo, nes dažniausiai nusiperka ją prie namų. Turiu minty, kad savivaldybė, išduodama leidimus prekiauti eglutėmis, galėtų įpareigoti prekeivius jas ir surinkti.
Bet vis dėlto tokių leidimų pati savivaldybė išduoda nedaug, dažniausiai prekiaujama yra privačiuose sklypuose, prekybininkai būna susitarę tiesiogiai su parduotuvėmis. Taigi čia reikėtų visų geros valios – tiek prekybininkų, tiek sklypų valdytojų, tiek pačių žmonių. Aš manau, kad jei būtų susitarimas, jog prekybininkai parduoda eglutes, bet po Naujųjų tose pačiose vietose jas ir surenka, situacija mieste būtų kur kas geresnė.“
šiais metais visoje Lietuvoje buvo surinkta daugiau nei 2360 kubinių metrų eglių.
Pašnekovas svarstė, kad patogiausia iš tiesų būtų surinkinėti aikštelėse prie prekybos centrų – galbūt numatyti vietą, kur gyventojai galėtų jas ten „sumesti“, o vežėjams tai būtų patogiau vien todėl, kad viskas – vienoje vietoje, o ne po mažą krūvą prie kiekvieno namo. Vis dėlto V.Juodis atkreipė dėmesį, kad problema po truputį mažėja. Anot jo, po truputį, bet žmonės iš tiesų tampa vis sąmoningesni.
Gali grėsti bauda
Vienas iš keturių Vilniaus atliekų vežėjų – „Ecoservice“ – kalėdinių eglučių surinkimo akciją, socialinę iniciatyvą pradėjo įgyvendinti prieš 11 metų. „Teoriškai, pasibaigus šventėms, gyventojai nupuoštomis eglėmis turėtų pasirūpinti patys. Palikti tokių atliekų prie buitinių atliekų konteinerių yra draudžiama. Deja, apie tai žino tik maža dalis gyventojų“, – pabrėžė rinkodaros vadybininkė Giedrė Grigaravičiūtė.
Apie gyventojų atsakomybę priminė ir Kauno atliekų vežėjo „Kauno švara“ Miesto tvarkymo skyriaus vadovė Jolanta Beidokaitė. „Už netinkamai paliktas eglutes gyventojai pirmą kartą perspėjami, o vėliau gali grėsti ir bauda. Daugiabučių namų teritorijas prižiūrintys administratoriai turėtų pasirūpinti eglučių išvežimu į žaliųjų atliekų aikštelę“, – tikino vadovė.
Pasiteiravus, ar gyventojų sąmoningumas šiuo klausimu auga, „Ecoservice“ rinkodaros vadybininkė teigė, kad padėtis kasmet vis geresnė. „Mums labai džiugu, kad į mūsų eglučių akciją įsitraukia vis daugiau gyventojų – pavyzdžiui, šiemet eglių yra surinkta daugiau kaip dvigubai daugiau nei pernai. Iš vienos pusės, tai rodo augantį gyventojų sąmoningumą, iš kitos pusės – tai ženklas mums ir miestų savivaldybėms, jog savo socialinei iniciatyvai turime ieškoti papildomų resursų ir vietų, kur galėtų atsirasti nauji konteineriai. Didžioji jų dalis iki šiol būdavo prekybos centrų aikštelėse. Gyvenamųjų namų kiemai labai ankšti, be to – jose pilna automobilių, tad pastatyti tokius konteinerius kiemuose dažnu atveju tiesiog neįmanoma fiziškai“, – kalbėjo G.Grigaravičiūtė.
Tai, kad eglutėms skirtų konteinerių poreikis auga, patvirtino ir „Kauno švaros“ atstovė, pabrėždama, kad šiemet, atsižvelgdama į gyventojų poreikį, įmonė konteinerių skaičių jau padvigubino.
G. Grigravičiūtė džiaugėsi, kad sąmoningų gyventojų vis daugėja, ir vylėsi, kad rūšiavimo naudą supras vis daugiau žmonių. Jos teigimu, šiais metais visoje Lietuvoje buvo surinkta daugiau nei 2360 kubinių metrų eglių. Šio kiekio užtenka vidutinio dydžio individualiam namui šildyti maždaug 5–6 metams.
