Neseniai įvykusių Europos Parlamento rinkimų fone įmonė BASF žemės ūkio ir inovacijų parodoje „Agrovizija 2024“ sukvietė ūkininkus, politikus ir ekspertus pasidalinti nuomonėmis apie Europos Sąjungos Žaliojo kurso ateitį. Diskusijos dalyviai išreiškė viltį, kad naujai išrinktas Europos Parlamentas, formuodamas žemės ūkio politiką, daugiau remsis mokslininkų ir profesionalų įžvalgomis bei įtrauks praktikus. Diskusijos dalyviai taip pat pripažino, kad ūkininkai yra sprendimo dalis siekiant sumažinti neigiamą klimato kaitos poveikį.
Ūkininkai suinteresuoti stabdyti klimato kaitą
Kaip teigė ūkininkas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas, pats ES Žaliojo kurso tikslas yra geras, o ūkininkai yra vieni iš tų, kurie labai nori sustabdyti klimato kaitą, nes pirmiausia nuo jos nukenčia.
„Mes norime ją stabdyti visomis įmanomomis priemonėmis. Tačiau tos priemonės turi būti efektyvios, protingos ir sudaryti sąlygas toliau ūkininkauti. Nes taikant tokias priemones, kurios dabar yra numatytos, žemdirbiai negalės ūkininkauti ir negalės saugoti mūsų visų aplinkos“, – sakė A.Macijauskas.
Anot jo, Lietuvos ūkininkai dar 2019 metais, vos išgirdę apie Žaliąjį kursą, pasiūlė veiksmų planą, kaip galima būtų pasiekti netgi didesnių tvarumo tikslų, nei numatyta dabar.
„Mes Žaliajame kurse matėme milžiniškas galimybes, nes Lietuvoje turime didelį pranašumą prieš kitas Europos šalis, ypatingai Šiaurės ir Vakarų Europos šalis. Mes naudojame žymiai mažiau pesticidų ir trąšų, turime palankų klimatą, sveiką dirvožemį. Matėme, kad galime pasiekti netgi didesnių tikslų, nei numatyta, veikdami protingai, ir nepadarydami žalos nei apsirūpinimui maistu, nei finansinės žalos ūkiams“, – teigė A.Macijauskas.
Vis tik, anot jo, žemdirbių pateiktiems pasiūlymams taikyti tikslųjį ūkininkavimą, skaitmenizuoti žemės ūkį, pasitelkti dirbtinį intelektą, nebuvo pritarta.
A.Macijauskas viliasi, kad po pavasarį visoje Europoje nuvilnijusių protestų politikai atsigręš į mokslo bendruomenę. „Tikimės, kad politikai klausys ne tik gamtos mylėtojų kaip išsaugoti aplinką, bet ir gamtos mylėtojų-profesionalų, mokslininkų, kurie išmano šią sritį ir žino, kaip padaryti, kad ir vartotojai būtų patenkinti, ir gamta būtų išsaugota“, – sakė A.Macijauskas.
Jam antrino ir ūkininkas Audrius Vanagas. Pasak jo, dabartiniame Žaliajame kurse nelogiškumų yra labai daug, pradedant biurokratine našta ūkininkams, pertekliniu įvairių žurnalų pildymu, iki priimto gamtos atkūrimo reglamento, kuris gali sužlugdyti daug ūkių.
„Nenorėčiau sutikti ir su Žaliojo kurso reikalavimu mažinti augalų apsaugos produktų kiekius, ko dabar, kiek žinau, Europos Komisija yra atsisakiusi. Mažinti kiekius būtų problematiška, nes gali išsivystyti ligų ir kenkėjų atsparumas tam tikroms medžiagoms ir mes neturėsime įrankių, su kuriais galėtume kovoti“, – sako ūkininkas.
Reikia pereinamojo periodo
„BASF Agro“ viceprezidentas Europos regionui Gustavo Palerosi Carneiro teigia, kad ateityje formuojant Žaliąjį kursą reikia artimesnio dialogo su ūkininkais.
„Mes visi siekiame tų pačių tikslų, norime tvaresnės aplinkos. Ir tai yra įmanomas tikslas, tačiau perėjimo planas turi būti racionalus ir ateiti iš praktiškai dirbančių žmonių“, – sakė G.Carneiro.
Kaip pavyzdį jis pateikia automobilių pramonę, kurioje yra numatyti aiškūs pereinamieji laikotarpiai siekiant mažinti emisijas.
„Šiandien gatvėse matomi automobiliai vis dar daro įtaką aplinkai, tačiau žymiai mažiau, nei prieš 20 metų. Naujosios technologijos leido taršą reikšmingai sumažinti. Lygiai tas pats vyksta ir žemės ūkyje, taikome technologijas, tačiau reikalingas pereinamasis laikotarpis. Juk elektromobiliai šiandien taip pat nėra privalomi, nes yra praktinių priežasčių, kodėl staiga visko pakeisti neįmanoma – vartotojas kol kas neišgali jų įsigyti, jų gamyba yra brangi, ir t.t. Tokių pačių praktinių priežasčių yra ir žemės ūkio transformacijoje“, – sakė „BASF Agro“ viceprezidentas Europai. Pasak jo, sėkmingai transformacijai būtinas dialogas.
„Turime bendradarbiauti su reguliavimo institucijomis, kad galėtume greičiau pateikti rinkai augalų apsaugos produktus, išlaikydami aukštus saugumo standartus, kurių laikomės čia, Europoje. Inovacijos yra raktas į tikrai tvarų žemės ūkį, nes leidžia ūkininkams būti efektyvesniems ir tikslesniems, kad jie ir toliau galėtų gaminti maistą, kurį mes valgome. Tačiau ir šiandien, ir ateityje reikės įvairių priemonių, įskaitant ir augalų apsaugos produktus“, – sakė G.Carneiro.
Aplinkosaugą paliekame diletantams
„CropLife Lietuva“ asociacijos vadovė Zita Varanavičienė teigia, kad formuojant europinę tvarumo strategiją labai svarbu remtis duomenimis, mokslininkais ir žemės ūkio praktikais.
„Žalias kursas buvo sukurtas kaip vizija, kaip svajonė. Tačiau, kaip sakoma, velnias slypi detalėse. Žemės ūkio reguliavimui sukurta tūkstančiai puslapių dokumentų, tačiau net ir pati Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pripažino, kad dalis siūlymų parengti nekokybiškai, buvo poliarizuojantys, per daug skubėta. Todėl nuo dalies iniciatyvų, pavyzdžiui, dėl tausaus pesticidų naudojimo, ES persvarstė supratusi, kad jie nėra tvarūs“, – sakė Z.Varanavičienė.
Pasak jos, ligšioliniame politikos formavimo procese klaidinga buvo labai techninius, gilius mokslinius sprendimus palikti priimti diletantams.
„Jeigu man reikėtų operuoti širdį, aš norėčiau, kad operaciją atliktų kardiochirurgas, kuris baigė atitinkamus mokslus, rezidentūrą, mokėsi prižiūrimas patyrusio chirurgo, o ne žmogus, kuris tiesiog „Wikipedijoje“ pasiskaitė apie tai, kur yra širdis. Taip pat ir su aplinkosaugos sritimi – mes ją dabar paliekame diletantams. Aš turiu tokį posakį, kad žmonės, kurie nesupranta gamtos dėsnių, gali būti tik gamtos mylėtojai, bet jie negali būti gamtos tvarkytojais“, – sako Z.Varanavičienė.
Siūlo ištirti Lietuvos laukų parametrus
Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos žemės ūkio komiteto pirmininkas Mindaugas Maciulevičius diskusijoje pabrėžė, kad tvarumo žemės ūkyje turime siekti darniai.
„Ūkininkai nėra prieš gamtą, tačiau labai svarbu yra subalansuoti sprendimai. Turime aplinkosauginę ambiciją, bet tvarumui svarbūs ir ekonominis bei socialinis dėmenys. Todėl pamirškime kūrybines politikos formavimo dirbtuves, kai sueina ne mokslo žmonės ir pasiūlo sprendimą, kuris nėra efektyvus. Grįžkime prie mūsų DNR – mokslo, technologinių sprendimų“, – sakė M.Maciulevičius.
Jis taip pat siūlo įgyvendinti prieš 4 metus gimusią iniciatyvą vykdyti reguliarius Lietuvos laukų tyrimus, įrengti daugiau meteorologinių stotelių, nes informacijos turėjimas leistų tikslesnę žemdirbystę. „Tada ir trąšų, ir augalų apsaugos produktų reikės mažiau, jas naudosime tikslingiau, galėsime tiksliau prognozuoti ateinančias ligas. Laimės ne tik gamta, bet ir mes visi. Sprendimų yra, trūksta tik politinės valios investuoti į tai“, – įsitikinęs M.Maciulevičius.
„Agrovizijoje“ dalyvavusių diskusijos dalyvių įžvalgos atspindi tai, kad Žaliojo kurso ir „Nuo lauko iki stalo“ strategijos liks aktualios, tačiau, išrinkus naują parlamentą, galime kurti racionalesnę žemės ūkio politiką prie derybų stalo susodinę visas susijusias interesų grupes.
