Kartu kovoja už saugomas rūšis
1979 metais Europos Sąjungos šalys pasirašė pirmąjį teisės aktą, reglamentuojantį visų laukinių paukščių rūšių apsaugą. Be kitų svarbių reikalavimų, Paukščių direktyvoje numatyta steigti paukščių apsaugai svarbias teritorijas. Ilgainiui pastebėta, kad siekiant išsaugoti nykstančių gyvūnų ir augalų paplitimo vietas, būtina sukurti bendrą Europos šalių ekologinį tinklą. Ši nuostata įtvirtinta 1992 metais paskelbtoje Buveinių direktyvoje.
Kaip paaiškino Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės patarėjas T.Tukačiauskas, Paukščių ir Buveinių direktyvos, geriau žinomos bendriniu Gamtos direktyvų pavadinimu, tapo vienu iš pagrindinių teisinių dokumentų, pagal kuriuos kuriamas, administruojamas bei saugomas „Natura 2000“ tinklas. Pagrindinės Gamtos direktyvų nuostatos taip pat perkeltos į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą.
Jo tikslas – išsaugoti natūralias gamtines buveines, laukinius paukščius ir kitus gyvūnus, bei užtikrinti, kad priskirtų vietovių ekologinė reikšmė nesuprastėtų.
Anot pašnekovo, šis saugomų teritorijų tinklas sukurtas pagal vieningus principus visose 28 Europos Sąjungos šalyse. Jo tikslas – išsaugoti natūralias gamtines buveines, laukinius paukščius ir kitus gyvūnus, bei užtikrinti, kad priskirtų vietovių ekologinė reikšmė nesuprastėtų. Beje, didelė dalis tinklui priskirtų teritorijų patenka į valstybinius parkus, rezervatus, draustinius, todėl buvo saugomos ir anksčiau.
Svarbu paminėti, kad tinklui priskirtose teritorijose ūkinė veikla leidžiama, tačiau būtina atlikti galimo neigiamo poveikio gamtai įvertinimą bei laikytis numatytų teisės aktų. Be to, kai kurios buveinės, pavyzdžiui, pievos ir ganyklos, susiformavo būtent dėl ekstensyvaus žemės ūkio, todėl tokiose vietose gyvulininkystės veikla skatinama, ūkininkams mokamos papildomos išmokos.
Saugomi visi laukiniai paukščiai
Paminėtina tai, kad vadovaujantis Paukščių direktyva, saugomos visos laukinių paukščių, kurių Lietuvoje užregistruota apie 400, rūšys.
„Nepaisant to, kad įprastoms Lietuvos paukščių rūšims, tokioms kaip varnėnas, vyturys ar kielė, specialių saugomų teritorijų nereikia steigti, tačiau tyčinis paukščių ir jų lizdų naikinimas, kiaušinių rinkimas ir medžiojimas yra draudžiami. Pavyzdžiui, langinė kregždė, dažnai sukanti lizdus virš namų langų, taip pat yra Paukščių direktyvos objektas ir tiek patys paukščiai, tiek jų lizdai turi apsaugą nuo tyčinio naikinimo“, – teigė T.Tukačiauskas.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad visi paukščiai priklauso tinklui, pašnekovas paaiškino: „Natura 2000“ paukščių rūšys yra tos, kurioms reikia steigti Paukščių apsaugai svarbias teritorijas. Tai tokios rūšys kurių nykimo mastas ženklus visoje Europoje. Lietuvoje tokių rūšių turime 68 iš beveik 400 sutinkamų. Vadovaujantis šiuo principu atsitinka taip, kad kai kurios rūšys, nors yra retos kitose Europos šalyse, Lietuvoje gana dažnai sutinkamos. Kitaip tariant, turime saugoti mūsų šalyje pakankamai dažnas paukščių rūšis, pavyzdžiui, ligutę ar paprastąją medšarkę.“
Vadovaujantis šiuo principu atsitinka taip, kad kai kurios rūšys, nors yra retos kitose Europos šalyse, Lietuvoje gana dažnai sutinkamos.
Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės patarėjas pabrėžė, kad nepaisant fakto, jog kai kurios Europos Bendrijos svarbos saugomos rūšys Lietuvoje yra gana gausios, turime ypatingą atsakomybę vykdant šių jų apsaugą, nes iš mūsų teritorijos šios rūšys galės plisti į kitas Europos šalis.
Paukščių apsaugai svarbios teritorijos
626 617 tūkst. ha – tokį plotą užima Paukščių apsaugai svarbios teritorijos. Kitaip tariant, tai daugiau kaip pusę bendro šalies saugomų teritorijų ploto. Šiuo metu išskirtos 84 tokios teritorijos. Pašnekovas paaiškino, kad jos buvo atrinktos atlikus paukščių inventorizacijas ir, vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka, atrinkus 5 pačias skaitlingiausias ir reikšmingiausias atskiroms paukščių rūšims teritorijas. Europos Komisija yra įvertinusi, kad Paukščių apsaugai svarbių teritorijų tinklas Lietuvoje yra pakankamas ir ateityje šis skaičius neturėtų reikšmingai keistis.
„Daugelis Paukščių apsaugai svarbių teritorijų turi biosferos poligono statusą. Pavyzdžiui, Plinkšių miško biosferos poligonas įsteigtas dviejų paukščių rūšių – vapsvaėdžio ir pilkosios meletos – apsaugai. Kitos paukščių apsaugai svarbios teritorijos yra nacionalinių ar regioninių parkų dalys. Pavyzdžiui, dalis Gražutės regioninio parko teritorijos yra skirta juodakaklių narų ir žvirblinių pelėdų apsaugai. Žemės ir miško savininkai, norėdami sužinoti, ar jų žemės sklypai patenka į tinklo teritorijas, tai gali nemokamai pasitikrinti Saugomų teritorijų valstybės kadastre“, – pasakojo T.Tukačiauskas.
Buveinių apsaugai svarbios teritorijos
„Turime 55 augalų ir gyvūnų rūšis, kurioms bus įsteigtos Buveinių apsaugai svarbios teritorijos. Šiuo metu yra virš 400 teritorijų, skirtų natūralių buveinių apsaugai. 2018 m. Europos Komisija konstatavo, kad Lietuva per mažai teritorijų paskelbė Buveinių apsaugai svarbiomis vietovėmis. Pastabos atsakingoms institucijoms pareikštos dėl 17-os natūralių buveinių tipų ir 33-ų rūšių apsaugos. Įvardinta, kad šalies mastu trūksta saugomų teritorijų, pavyzdžiui, tokioms natūralioms buveinėms kaip 9020 plačialapių ir mišrių miškų bei 6120 karbonatinių smėlynų pievų, taip pat rūšims: pūslėtajai aldrūnei, mažajai nėgei ir kitoms“, – paaiškino Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės patarėjas.
2018 m. Europos Komisija konstatavo, kad Lietuva per mažai teritorijų paskelbė Buveinių apsaugai svarbiomis vietovėmis.
T.Tukačiauskas patvirtino, kad visus Europos Komisijos įvardintus trūkumus planuojama pašalinti iki 2021 m. Priešingu atveju, anot jo, šaliai grėstų politinės ir ekonominės sankcijos.
„Siekiant pašalinti Europos Komisijos nurodytus trūkumus, iki 2020 m. planuojama įsteigti maždaug 100 naujų buveinių apsaugai svarbių teritorijų. Be to, peržiūrimos trūkstamų buveinių bei rūšių radavietės esamose saugomose teritorijose“, – kalbėjo pašnekovas.
Ekologinio tinklo idėja pasiteisino
Anot T.Tukačiausko, „Natura 2000“ tinklo bei Paukščių direktyvos sėkmės pavyzdžiu galima laikyti pilkųjų gervių apsaugos atvejį. Simboliška, kad būtent šių sparnuočių siluetai puikuojasi ant tinklo logotipo.
„Pastaraisiais metais pilkųjų gervių populiacija taip išaugo, kad paukščiai pradeda daryti nuostolius žemės ūkio sektoriui, todėl valstybės narės taiko įvairius nuostolių kompensavimo mechanizmus“, – konkretų pavyzdį pateikė T.Tukačiauskas.
Be to, ypač pasiteisino pietų Lietuvoje gyvenančio balinio vėžlio apsauga. Įvedus eilę priemonių kone išnykusio gyvūno populiacija ženkliai sustiprėjo. Anot pašnekovo, verta prisiminti dar vieną pavyzdį: „Buveinių direktyvos augalo – pelkinės uolaskėlės – sėkmės istorija, kuomet pritaikius pelkių šienavimo, dirbtinio augalų dauginimo veiklas, žydinčių augalų skaičius padidėjo kelis šimtus kartų.“
