Taikinyje – raštuotieji vėžliai, nutrijos ir kiti gyvūnai
Aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos licencijavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jovita Povilavičiūtė primena, jog Lietuvoje šiuo metu galioja du invazinių rūšių sąrašai: Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas ir Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašas. Pastarasis sąrašas, dar vadinamas Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašu, priimtas 2016-aisiais metais ir jame esančių rūšių nuo rugpjūčio 3 d. nebebus galima laikyti ar naudoti,
Zoologijos sodai gali kreiptis dėl leidimo naudoti šias invazines rūšis, siekiant supažindinti su jomia visuomenę, tačiau Europos Komisija skatina invazinių rūšių neveisti.
su pora išimčių. Siekiantys toliau laikyti invaziniu Europos Sąjungoje laikomą gyvūną ar augalą, turės rengti paraiškas Aplinkos apsaugos agentūrai, argumentuoti šį savo norą ir gauti leidimą naudoti invazines rūšis.
Viena Lietuvoje intensyviai auginamų rūšių, kol kas esanti tik Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše – tai kanadinė audinė. Šis gyvūnas kol kas gali būti laikomas ir veisiamas specializuotuose kailinių žvėrelių ūkiuose, jomis gali būti prekiaujama siekiant sudaryti veislinę bandą ir tokiai veiklai nereikia atskiro leidimo. Tačiau yra ženklų, kad ateityje kanadinė audinė pateks ir į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą.
O štai raštuotieji vėžliai ir įvairūs jų porūšiai (raudonausis raštuotasis vėžlys, paprastasis raštuotasis vėžlys, kamberlandinis raštuotasis vėžlys) jau yra abiejuose invazinių rūšių sąrašuose. Todėl norint juos laikyti reikės pateikti specialistams tam tikrus dokumentus. Europos Sąjungoje egzistuojančiame invazinių rūšių sąraše yra ir nutrijos, kurias dalis lietuvių vis dar augina dėl mėsos.
Abiejuose sąrašuose (ir nacionaliniame, ir Europos Sąjungos) yra ir mangutai (arba usūriniai šunys), kurie neretai auginami mažuose zoologijos soduose. Šiuo metu Lietuvoje jie yra paplitę ir laukinėje gamtoje. Mangutai į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą bus įtraukti nuo 2019-ųjų metų pradžios ir prasidės pereinamasis laikotarpis dėl šios rūšies naudojimo, kuris baigsis 2021-aisiais.
Dalis invazinių rūšių gyvūnų – zoologijos soduose
Sosnovskio barščių jau visi „atsikando“ tačiau gausialapių lubinų sėklos vis dar parduodamos kai kuriose sodo ir daržo parduotuvėse
„Tarp leidimus įkurti zoologijos sodą turinčių subjektų populiarios rūšys, esančios ir Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše, ir Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąraše: paprastieji koačiai (Nasua nasua), paprastieji meškėnai (Procyon lotor), – sako J. Povilavičiūtė. – Anksčiau, paprastųjų meškėnų buvo galima pamatyti net naminių gyvūnų parduotuvėse, rūšis jau pastebėta ir Lietuvos laukinėje gamtoje. Kadangi šios rūšys įtrauktos į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, terminas komerciniam šių gyvūnų naudojimui baigiasi šių metų rugpjūčio 3-ią dieną.“
Vis tik zoologijos sodai gali kreiptis dėl leidimo naudoti šias invazines rūšis, siekiant supažindinti su jomia visuomenę, tačiau Europos Komisija skatina invazinių rūšių neveisti, jas laikyti iki natūralios mirties, o didesnį dėmesį skirti
Teritorijos, kurioje auga invaziniai augalai, savininkas galėtų būti traktuojamas ir kaip invazinę rūšį „laikantis“ asmuo.
nykstančioms rūšims. Pašnekovės žiniomis, kol kas tokiu leidimu rūpinasi tik Lietuvos zoologijos sodas.
Jei jūsų žemėje želia Sosnovskio barštis – galite būti traktuojamas kaip jų „savininkas“
Iš augalų Lietuvoje daugiausia paplitę Sosnovskio barščiai ir gausialapiai lubinai. Sosnovskio barščių jau visi „atsikando“ ir nebesiūlo pasisodinti darželyje, tačiau, pavyzdžiui, gausialapių lubinų sėklos vis dar parduodamos kai kuriose sodo ir daržo parduotuvėse, veisiamos puošnios, dekoratyvinės jų veislės. Tačiau net ir gražiausiai pražydęs lubinas Lietuvoje yra invazinė rūšis.
Beje, retas žino, kad Lietuvos invazinių rūšių sąraše yra ir raukšlėtalapiai erškėčiai bei baltažiedės robinijos – gana dažni augalai miestų ir miestelių želdynuose, kolektyviniuose soduose.
„Iki 2016 metų buvo numatyta išimtis, kad urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose raukšlėtalapiai erškėčiai gali būti nenaikinami, tačiau naujausia Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašo redakcija tokios išimties nebenumato. Tai reiškia, kad tokių medžių auginimas, dauginimas yra draudžiamas – turėtų būti vykdoma jų kontrolė ir naikinimas“, – pabrėžia J. Povilavičiūtė.
Ji taip pat priduria, kad teritorijos, kurioje auga invaziniai augalai, savininkas galėtų būti traktuojamas ir kaip invazinę rūšį „laikantis“ asmuo. Todėl savininkui privalu naikinti invazinius augalus savo teritorijoje, kreiptis į savivaldybę pagalbos.
Invazinių rūšių gyvūnų augintinių, nekeliančių grėsmės ir laikomų namuose, šeimininkams teks pasikasti dokumentuose – jie toliau galės juos laikyti iki natūralios mirties, jei pateiks dokumentus, įrodančius, jog gyvūnas įsigytas prieš jį įtraukiant į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą.
Dėl visų aukščiau paminėtų gyvūnų ir augalų rūšių, esančių tik Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše, naudojimo buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis iki 2014-ųjų liepos. Taigi, galioja taisyklė, kad invazinių rūšių egzemplioriai, teisėtai įsigyti iki šios datos, gali būti auginami ar naudojami, tačiau jų negalima dauginti, išskyrus tam tikras išimtis.
Europos Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašas sudarytas po dvejų metų – 2016-ųjų liepos viduryje. Jame numatytas pereinamasis invazinių rūšių naudojimo (ar laikymo) terminas baigiasi šiemet – 2018-ųjų rugpjūčio 3-ią dieną.
Laikyti bus galima tik dviem atvejais
Gyvosios gamtos licencijavimo skyriaus vyriausioji specialistė pamini atvejus, kuriais nuo šiol bus galima laikyti invazinės rūšies atstovą.
„Leidimas naudoti invazines rūšis gali būti suteikiamas tik, jei jos naudojamos moksliniams tyrimams, ex-situ (rūšies egzempliorių – red. past.) išsaugojimui arba medicinos tikslams, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje. Taip pat Europos Komisija gali suteikti leidimą naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus“, – sakė J. Povilavičiūtė.
Naudoti invazines rūšis tikslais, kai egzistuoja įtikinamas visuomenės interesas, skamba kaip galimybė rasti bet kokį motyvą invazinio gyvūno ar augalo auginimui, tačiau pašnekovė pabrėžia, kad šiuo atveju leidimą per Aplinkos apsaugos agentūrą išduos pati Europos Komisija. O šiai institucijai įtikinti reikės svarių argumentų.
„Gal to gyvūno naudojimas suteiks kokią nors naudą visuomenei – argumentų pavyzdžių neturime, nes dar nė vieno tokio prašymo nepersiuntėme Europos Komisijai. Manome, kad ateityje, kai į invazinių rūšių sąrašą (Europos Sąjungos) bus įtraukta daugiau kailinių žvėrelių, jų produkcijos pardavimo ekonominė nauda galėtų suteikti išimtį laikyti šiuos invazinius gyvūnus“, – sakė Gyvosios gamtos licencijavimo skyriaus specialistė.
Ar gali būti, kad kai kurių gyvūnų savininkams savo augintinius teks numarinti ar užmigdyti? J. Povilavičiūtės teigimu, auginantiems gyvūnus augintinius nekomerciniais tikslais, rizika nėra didelė.
Invazinių rūšių gyvūnų augintinių, nekeliančių grėsmės ir laikomų namuose, šeimininkams teks pasikasti dokumentuose – jie toliau galės juos laikyti iki natūralios mirties, jei pateiks dokumentus, įrodančius, jog gyvūnas įsigytas prieš jį įtraukiant į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą. Taip pat tokie gyvūnai turėtų būti pažymimi: rekomenduojamas būdas – paženklinti mikroschema, kaip tai šiuo metu taikoma šunims ar kitais būdais.
Invazinės rūšys kenkia ne tik gamtai, bet ir žmonėms
Jei asmuo neturi gyvūno įsigijimo dokumentų, jam gali tekti susidurti ir su administracine atsakomybe dėl neteisėto invazinės svetimos rūšies laikymo ar naudojimo, gali tekti gyvūną likviduoti teisės aktų nustatyta tvarka.
„Asmenys siekiantys gauti leidimus naudoti invazines rūšis turėtų susipažinti su Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo reikalavimais, ir teikti paraiškas dėl leidimo naudoti invazines rūšis Aplinkos apsaugos agentūrai (tiesiogiai arba paštu aaa@aaa.am.lt)“, – sako Gyvosios gamtos licencijavimo skyriaus vyriausioji specialistė. – Pažymime, kad asmuo, turintis, auginantis invazinę rūšį, ne visais atvejais atitiks reikalavimus ir gaus leidimą.“
Pasak pašnekovės, tokių griežtų apribojimų ir taisyklių reikia todėl, kad invazinės rūšys daro didelę neigiamą įtaką vietinei biologinei įvairovei ir netgi ekosistemoms. Taip pat gali daryti neigiamą socialinį ir ekonominį poveikį.
„Invazinės rūšys gali būti plėšrios, konkurencingos, platinti ligas, išstumti vietines rūšis didelėje paplitimo arealo dalyje ir dėl hibridizacijos nulemti vietos rūšies genetinius pakitimus. Be to, invazinės svetimos rūšys gali daryti didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir ekonomikai“, – sakė J. Povilavičiūtė.
Šiuo metu galiojantys Europos Sąjungos teisės aktai draudžia tyčia įvežti į Europos Sąjungos teritoriją invazines rūšis, jas veisti, parduoti, mainyti, paleisti. Galima įvežti tik tuo atveju, jei gyvūnai vežami likviduoti. Tai galioja rūšims, įrašytoms į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą. Išimtys, kaip jau minėta, numatomos tiems atvejams, kai savininkai įsigijo gyvūną kaip augintinį dar prieš rūšies įtraukimą į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą. Vis dėlto, turi būti užtikrinama, kad rūšis toliau neplistų.
Ar gali būti, kad kai kurių gyvūnų savininkams savo augintinius teks numarinti ar užmigdyti? J. Povilavičiūtės teigimu, auginantiems gyvūnus augintinius nekomerciniais tikslais, rizika nėra didelė. Pašnekovė svarsto, jog augintojus tikrinantys regionų aplinkos apsaugos pareigūnai, gali numatyti ištirti, kokio amžiaus yra gyvūnas, kad išsiaiškintų, ar jam – daugiau nei ketveri metai ir jis tikrai įsigytas iki 2014-ųjų (kai kalbame apie rūšis, buvusias Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše), ar iki 2016-ųjų (jei tai rūšys įtrauktos į Europos Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą).
„Negaliu pasakyti, kad dabar visi turi šių rūšių atsisakyti, kažkam atiduoti – tikrai ne. Bet išimties taikymas neturi virsti piktnaudžiavimu. Aplinkos apsaugos pareigūnai vyksta patikrinti kartais ir skundų pagrindu. Asmuo turi teisę namuose laikyti grėsmės nekeliančius gyvūnus be specialių leidimų. Bet, sakykime, meškėnų, koačių nėra galimybės laikyti namuose“, – sakė J. Povilavičiūtė.
„Vėliau valstybei tenka skirti lėšų ir energijos savo vietinių rūšių išsaugojimui, nors iš tiesų problema kyla dėl veiksmų žmonių, kurie atvežė iš užsienio invazines rūšis“, – pokalbį užbaigė Aplinkos apsaugos agentūros atstovė.
