Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė pasakoja, kad architektūros ir urbanistikos projektų apdovanojimai skelbiami kasmet, norint pagerbti tuos architektus, kurie sukūrė ir įgyvendino išskirtinius, kokybiškus projektus: „Šiemet apdovanosime ne tik įgyvendintą architektūros projektą, bet ir teiksime apdovanojimus urbanistikos bei kraštovaizdžio projektams. Juk Aplinkos ministerija atsakinga ne tik už aplinkosaugą, bet ir už statybą, urbanistiką, architektūrą – teritorijų planavimą.“
Šie apdovanojimai svarbūs ne tik architektų bendruomenei, bet ir visai visuomenei. „Architektūra nėra tik kūryba. Ji labai stipriai veikia visuomenę – kartais teigiamai, kartais labai neigiamai“, – sako viceministrė. Ir pabrėžia, kad skiriant apdovanojimus labai svarbu, kad būtų juntama pagarba paveldui, aplinkos kontekstui. „Pernai buvo atvejų, kai nominacijoms buvo siūlyti puikūs architektūros kūriniai, tačiau jie visai nederėjo istorinėje aplinkoje. Žinoma, jie nebuvo apdovanoti“, – prisimena R.Brandišauskienė.
Ji sako, kad nominacijų negali tikėtis ir tie projektai, kurie kelia abejonių dėl įvairių galimų piktnaudžiavimų juos įgyvendinant, pavyzdžiui, įtariant, kad buvo apeiti teritorijų planavimo reikalavimai ir panašūs dalykai.
„Mums svarbu ir procesas, ir rezultatas, ir meninė vertė. Apdovanotas projektas turi būti etalonas visiems. Skiriant nominacijas dėmesys kreipiamas ne tik į patį darbą, bet ir vertinama pagal visus architektūros kokybės kriterijus, kurie apibrėžti pernai įsigaliojusiame Architektūros įstatyme“, – teigia R.Brandišauskienė.
Pirmąjį architektūros ir urbanistikos projektų apdovanojimą pelnė 2007 m. Šiaulių miesto arena. Vėlesniais metais Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka, poilsio namai „Nakcižibis“, Vilniaus universiteto biblioteka (Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras), Kauno autobusų stotis, Dviejų lygių sankryža Marijampolėje ir daugelis kitų.
Apdovanojimas – ir už kraštovaizdžio kūrimą
Dar 2007 m. Aplinkos ministerija, siekdama populiarinti architektūrą bei urbanistiką ir paskatinti visuomenę domėtis šiomis sritimis, dalyvauti priimant sprendimus, įsteigė apdovanojimus už kūrybinius laimėjimus urbanistikos ir architektūros srityse. Šiemet tuo pačiu metu bus teikiamas dar vienas apdovanojimas, už Lietuvos kraštovaizdžio puoselėjimą. Šios kategorijos nominantas dalyvaus Europos Tarybos organizuojamame visos ES Kraštovaizdžio konkurse. Į šiuos apdovanojimus pretendentus gali siūlyti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys.
Mums svarbu ir procesas, ir rezultatas, ir meninė vertė.
R.Brandišauskienė sako, kad galima pasidžiaugti, jog kasmet būna ką įvertinti ir pagerbti šiuo apdovanojimu, nes sukuriama ir įgyvendinama tikrai puikių kūrinių. Aplinkos ministerijos apdovanojimas už Lietuvos kraštovaizdžio puoselėjimą bus teikiamas vertinant, kiek ir kaip projektas prisidėjo prie gamtinės ir/ar gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimo, ekosistemų stiprinimo. Taip pat kiek buvo įtraukta visuomenė įgyvendinant projektą, kiek jis reikšmingas stiprinant visuomenės sąmoningumą ir kt.
Gyva erdvė – funkcionali erdvė
Martynas Marozas, urbanistas, visuomeninis aplinkos ministro patarėjas, džiaugiasi, kad apdovanojimai bus teikiami Urbanistikos forumo metu: „Jame NT vystytojai, visuomenės atstovai, urbanistai, architektai, savivaldybių, ministerijų tarnautojai susitinka vieną kartą per metus aptarti aktualių klausimų. Temos dažnai kartojasi, tai rodo, kad esama įsisenėjusių, neišspręstų problemų. Tačiau yra ženklų, kurie teikia vilties, kad pamažu keliaujame į aukštesnį lygmenį: po truputėlį formuojasi visuomenės įtraukimo ir projektų komunikacijos kultūra, taikoma vis daugiau inovatyvių sprendimų, nebijoma eksperimentuoti, stengiamasi judėti pirmyn ir adaptuoti vakarietiška praktiką.“
M.Marozas sako, kad šiandien daugelio profesijų atstovai, kurie prisideda prie miesto kūrimo, gali būti vadinami urbanistais. Tiesa, tai ne visada patinka architektams.
„Architektai atsakingi už viešų erdvių fizinius parametrus. Tačiau erdvė yra negyva, nefunkcionali, jei ji nėra apgyvendinta žmonių, joje nėra verslų, įvairių iniciatyvų, veiklų ir daugybės kitų miesto gyvenimo atributų“, – aiškina pašnekovas.
Jis pastebi, kad Lietuvoje urbanisto profesija dar nėra gerai suprantama. „Teritorijų planavimas, erdvių formavimas per pastaruosius porą dešimtmečių patyrė tam tikrą sisteminę eroziją. Bene geriausiai situaciją iliustruotų K.Stanilovo citata: „Faktas, kad visų Rytų bloko šalių transformacija vyko itin chaotiškai ir visos valstybės darė daug vienodų klaidų planavime, rodo, kad greičiausiai šių klaidų išvengti negalėjome.“
Taigi, žvelgiantys į praeitį ir apgailestaujantys, kad galėjome padaryti geriau, turėtų susitaikyti su faktu, kad geriau padaryti dėl daugybės priežasčių nebuvo įmanoma. Reikėjo patirti tai, ką mes patyrėme, kad suprastume, jog būtina kurti naują kokybę“, – sako M.Marozas.
Erdvė yra negyva, nefunkcionali, jei ji nėra apgyvendinta žmonių, joje nėra verslų, įvairių iniciatyvų, veiklų...
Pašnekovas aiškina, kad anksčiau urbanisto darbas buvo gana techninis: „Urbanisto ranka nubrėždavo naujų kvartalų vizijas. Lietuvoje toks palikimas – sovietiniai daugiabučių rajonai. Galima jų nekęsti, bet savo laiku jie sprendė įsisenėjusią būsto krizę, kuri atsirado kartu su industrializacija ir žmonių kėlimusi į miestus. Daugiabučių kvartalai dygo ir Vakarų Europoje. Modernizmo architektūra ir modernizmo principai buvo taikomi universaliai, tačiau neatlaikė laiko išbandymo. Dabar situacija, o kartu ir pati urbanisto profesija, pasikeitė. Demokratinėje santvarkoje miestų plėtra vyksta kitaip: atkurta žemės nuosavybė, atsirado įvairūs visuomenės įtraukimai į projektus.“
M.Marozas sako, kad labai svarbi socialinė dimensija – įsigilinimas į konkrečių žmonių poreikius. Tai gali reikšti jau esamų, sukurtų aplinkų kūrimą, keitimą, gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimą. Dabar kuriamas jau ne naujas miestas, bet miestas, kuris yra mieste. Svarbūs ne tik nauji projektai, bet ir senųjų transformacijos. Labai svarbu verslų ir vietos iniciatyvų įgalinimas. Tai įprasta praktika daugelyje Vakarų Europos miestų, tai vyksta ir pas mus.
Būtent todėl į Geriausių architektūros ir urbanistikos projektų apdovanojimus galima siūlyti tokius projektus, kaip vienos bendruomenės ar verslininko iniciatyva tvarkyti savo aplinką, taip pat projektus, įtraukiančius ir įgalinančius miestiečius, inovatyvias programėles ar bet kurią kitą su miestu susijusią iniciatyvą arba reiškinį.
Vertina ekspertai
Nors siūlyti nominacijoms projektus gali visi – tiek patys architektai, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, tačiau juos vertina – profesionalai.
Geriausių architektūros ir urbanistikos projektų apdovanojimų konkurso vertinimo komisiją sudaro 3 Aplinkos ministerijos atstovai, po 2 Lietuvos architektų rūmų, Lietuvos architektų sąjungos atstovus, po 1 kultūros paveldo restauratorių, paveldosaugos ar paminklotvarkos asociacijos, kraštovaizdžio architektų, žaliosios architektūros asociacijos atstovą.
Kraštovaizdžio architektūros darbų vertinimo komisiją sudaro 4 Aplinkos ministerijos atstovai, po 1 Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos architektų sąjungos, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos, Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino technikos universitetų atstovą.
Papildoma informacija:
Paraiškas apie pretendentus, užpildytas pagal Aplinkos ministerijos apdovanojimų už geriausius urbanistikos ir architektūros kūrinius skyrimo taisyklių 1 priedą, iki rugsėjo 28 d. galima pateikti Aplinkos ministerijai raštu tiesiogiai, siunčiant paštu (A. Jakšto g. 4, LT-01105 Vilnius) arba elektroniniu paštu info@am.lt.
Paraiškas apie pretendentus apdovanojimui už Lietuvos kraštovaizdžio puoselėjimą, pagal Kraštovaizdžio architektūros darbų konkurso nuostatų 1 priede nustatytą paraiškos formą, iki rugsėjo 28 d. galima pristatyti tiesiogiai arba paštu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai.
2018 metų pretendentai Aplinkos ministerijos apdovanojimams už geriausius urbanistikos ir architektūros bei kraštovaizdžio architektūros kūrinius bus viešai skelbiami Aplinkos ministerijos tinklalapyje.
Pretendentų vertinimas numatomas š. m. spalio mėnesį.
Geriausi 2018 metų urbanistikos ir architektūros kūriniai ir geriausias Lietuvos kraštovaizdį puoselėjantis projektas bus apdovanoti š. m. lapkričio 21 d. Vilniaus rotušėje XII Lietuvos urbanistinio forumo metu.
