R.Jusionytė yra viena iš Europos Sąjungos (ES) inicijuotos tvarų gyvenimo būdą skatinančios kampanijos „Ding Dong“ dalyvių Lietuvoje. Kaip pati sako, jos misija — pasakoti istorijas, kviesti visus daugiau sužinoti apie įkvepiančius aplinkosauginius projektus, paskatinti keisti kasdienius įpročius. Svarbiausia, anot pašnekovės, norėti sužinoti daugiau, nes viskas prasideda nuo mažų žingsnelių.
„Ding Dong“ — spalio 29 dieną startavusi ekoniciatyva, vienijanti 5 Europos šalis — Vokietiją, Belgiją, Graikiją, Portugaliją ir Lietuvą. Prie idėjos sklaidos prisidėjo net 15 nuomonės formuotojų, o kampanijos metu bus pasiūlyta daugiau nei 70 tvarių projektų, kuriuose pristatomi ekologinių problemų sprendimai ir skatinamas klimatui nekenkiantis gyvenimo būdas. Lietuvoje „Ding Dong“ idėjas, be 15min pašnekovės R.Jusionytės, taip pat skleidžia keliautojas Aurimas Valujavičius bei komikas Mantas Bartuševičius.
„Man svarbu, kokie projektai vyksta šalyje. Žinojau, kad bus daug visko apie moteris mokslininkes, vandens kokybę, jūrą ir Kuršių marias. Buvo labai smalsu sužinoti, kas vyksta. Tiksliau — kas vyksta gero, nes mes tiek daug girdime apie klimato kaitą ir tai, kad pasaulis eina velniop... Bet juk yra žmonių, kurių gyvenimo darbas yra stengtis, kad taip nenutiktų“, — atsakė pašnekovė, paklausta, kas paskatino prisijungti prie „Ding Dong“ kampanijos.
Dideli pokyčiai prasideda nuo mažų žingsnelių
Nors R.Jusionytė toli gražu nėra iš tų, kurie gamtoje galėtų palikti kalną šiukšlių, ekologijos pirmūne savęs tikrai nelaiko. Projekto metu socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje ji klausė, kokius tvarius pokyčius sekėjai yra įgyvendinę savo buityje.
Ar tikrai būtina bananus susidėti į plastikinį maišelį?
„Kai kurie, — pasakojo, — perka kruopas specialiuose parduotuvėse ir tik savo stiklainiuose. Aš tam neturiu laiko. Bet parduotuvėje tas pačias kruopas perku popieriniuose maišeliuose. Taip pat nesuprantu žmonių, kurie vis dar viską deda į platikinius maišelius. Man taip ir norisi priėjus paklausti, ar tikrai būtina bananus susidėti į plastikinį maišelį, juk vos grįžę namo jį išmesite…
Pati nepakuoju nieko, o prie kasos svogūnus, pavyzdžiui, sudedu į vieną vietą, kad pardavėjai nereiktų rankioti ir ieškoti. Nė viena dėl to dar nesupyko! Tiesa, šviesą vonioje karts nuo karto pamirštu išjungti…“
Anot R.Jusionytės, svarbiausia domėtis ir stengtis, tačiau nereikia tikėtis, kad vos pradėję gyventi darniai iškart tapsite tobuliausia tvaraus žmogaus versija. Dideli pokyčiai prasideda nuo mažų žingsnelių.
Įkvepiantys mokslininkų pasiekimai: vandenį valančios salos
Nieko keisto, kad prie jūros augusiai R.Jusionytei „Ding Dong“ projekte teko tema, simboliškai pavadinta „Vanduo, tviskantis visomis spalvomis“. Stebėdami jos kelionę „Instagram“ socialiniame tinkle galėjote daugiau sužinoti apie biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą vietos lygiu bei kodėl biologinė įvairovė nepaprastai svarbi tiek žmonėms, tiek aplinkai. R.Jusionytė sekėjus supažindino su organizacijomis, kurios deda daug pastangų, kad sustabdytų Europos gamtos nykimą ir pateiktų visuotinius sprendimus.
„Susitikau su mokslininkais iš Jūros tyrimų centro. Marios labai užterštos, tai didžiulė problema. Visą vaikystę pramirkau Baltijos jūroje, bet dabar, anot sutiktų mokslininkų, ateityje ji bus šilta ir smirdės — mes taip negailėdami ir be atjautos ją teršiam. Tad mano vaikai gal dar mažučiai ir pasimaudys, bet tos laimės nusiplauti rūpesčius bangose užaugę jau nebeturės“, — kalbėjo ji.
R.Jusionytė su socialinio tinklo sekėjais dalijosi ir įkvepiančiais mokslininkų pasiekimais. Štai Juodkrantės Gintaro įlankoje išbandomos dirbtinės salos, kurios plūduriuodamos lėtai valo vandenį, nuo erozijos apsaugo krantus.
„O „Vilniaus vandenys“ galvoja, kaip panaudoti dumblą, likusį jau išvalius atitekantį kanalizacijos vandenį“, — dalijosi įspūdžiais ir pridūrė, kad reikšmingas laimėjimas yra tai, jog šis dumblas galiausiai biokuru arba miškų trašomis.
R.Jusionytė taip pat aplankė Šilutės rajone besidriekiančią Aukštumalės aukštapelkę. Vienas iš „Ding Dong“ projekto siekių — paskatinti imtis veiksmų išsaugant šią unikalią vietą bei joje susiformavusią biologinę įvairovę.
Tiek daug sužinojau apie greitąją madą ir jos žalą, kad negalėjau sutikti.
Pašnekovė atskleidė, kad „Ding Dong“ iniciatyva ir pačią paskatino gyventi dar tvariau: „Neseniai gavau eilinį pasiūlymą reklamuoti greitos mados drabužius. Projekte tiek daug sužinojau apie greitąją madą ir jos žalą, kad negalėjau sutikti. Iš vienos pusės, su vyru taupom būstui, o man patinka gražūs rūbai, tad ir užsidirbti, ir nemokamai gauti „šmutkių“ būtų visai nieko, bet geriau pagalvojus — o jeigu tą striukę siuvo Bangladeše 16 val. pamainoje, be pietų pertraukos ir šalia verkiant naujagimiui, dirbanti moteris?“
Daugiau informacijos apie „Ding Dong“ – „Green Trip“ interneto svetainėje bei „Instagram“ paskyroje. Taip pat kviečiame sekti Rasos, Aurimo ir Manto keliones.
