Vienas labiausiai svečius žavinčių dalykų – energetiškai jautri ir rami parko aplinka. Ji primena rojaus kampelį. Visus atvykstančius muziejus šią vasarą pasitiks atsinaujinęs ir pasakos dar įdomesnę istoriją apie akmenis ir juos taip mylėjusį V. Intą.
Atvyko pačiu laiku
Gyventi į Mosėdį Akmenų muziejaus įkūrėjas V. Intas atvyko 1957 metais. Iš karto pradėjo dirbti gydytoju, ėmė atstatinėti tada dar neveikiančią ligoninę, tvarkyti jos aplinką. Muziejuje nuo pirmųjų jo susikūrimo dienų vyriausiąja buhaltere dirbanti Stanislava Kačinskienė pasakoja, kad sykį dviračiu važiuodamas pas ligonį upelio pakrantėje V. Intas pamatė apie 50 kg sveriantį akmenį. Įdomus gamtos kūrinys patraukė daktaro akį, tad užsidėjęs jį ant dviračio atsivežė į ligoninės kiemą. Jis ir tapo pirmuoju būsimo Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus eksponatu.
Muziejus įkurtas 1979 metais.
Daktaras gyveno ir dirbo tuo laiku, kai melioracija naikino iki tol buvusį natūralų kraštovaizdį, griovė vienkiemius, tiesino upelius, tad V. Intas kasdien vėlų vakarą ar ankstų rytą važiuodavo į laukus ieškoti akmenų, o šių buvo galybė. Jų tempimas ir vežimas vyko greitai, melioracija nelaukė. Kadangi akmenys milžiniški, reikėjo laukti sniegu gausių žiemų, kad būtų įmanoma buldozeriais užsidėjus ant lakštų juos vilkti ir neišdraskyti kelių. Muziejus įkurtas 1979 metais, tuo metu jau buvo surinkta ir akmenų bei augalų kolekcija.
Ragino tvarkytis ir sugalvojo gudrybę
Kaip pasakoja S. Kačinskienė, sekdami muziejaus įkūrėjo V. Into pavyzdžiu, mosėdiškiai susirgo savotiška „akmenlige“. Iki šių dienų jie visomis išgalėmis puoselėja sodybas, talkina prižiūrėdami Respublikinį akmenų muziejų – gamtos ir kultūros paveldo sostinę. Anot S. Kačinskienės, kai gydytojas atvyko gyventi į miestelį, žmonės po langais sodindavo daržus, o pats Mosėdis buvo išgyvenęs 3 didelius gaisrus. Toli buvo iki vaizdo, kokį išvysite šiandien.
Pradėjęs tvarkyti ligoninės kiemą, V. Intas skatino aplinkinius rūpintis ir savo sodybomis. Kad nereikėtų raginti bloguoju, daktaras sugalvojo gražią Tvarkdaraičio šventės, vykdavusios vasaromis, tradiciją. Viename vežime pakinkytas arklys traukdavo Tvarkdaraičio karietą su dovanomis ir medaliais, skirtais tvarkingų sodybų šeimininkams. Kitame važiuodavo velniai. Pamatę netvarkingą sodybą, tuoj puldavo ją šluoti.
„Greitai supratome, kad negražu, jei mano kiemą velniai šluoja, o kaimynas už tvarką gauna medalį. Tvarkėmės noriai, be jokio pykčio ar apkalbų. Šiandien mosėdiškiai labai gražiai puošia sodybas, jų puošybą stengiasi paįvairinti akmenimis“, – pasakoja muziejaus darbuotoja S. Kačinskienė.
Ką jaučia turistai?
Anot S. Kačinskienės, nors šiandien muziejui jau 39 metai, į jį apsilankyti per metus atvyksta tūkstančiai turistų ir jie tebeišgyvena jaudinančius pojūčius. Svečius žavi pastato autentiškumas, paprastų lauko akmenų unikalumas. Kadangi akmenys vidaus ekspozicijose ir lauko slėnyje yra šlifuoti, žmonės gali pamatyti jų sandarą.
Ramuma parke, gražus kraštovaizdis – žmonės čia tiesiog „kaifuoja“
„Ramuma parke, gražus kraštovaizdis – žmonės čia tiesiog „kaifuoja“, o ypač užsieniečiai, jie sako, kad tai rojaus kampelis, energetiškai jautri aplinka“, – pasakoja S. Kačinskienė.
Kai akmenis glostė ir prie savęs glaudė geras žmogus, reikia manyti, kad ir jie patys spinduliuoja šilumą. S. Kačinskienė kol kas nesutiko nė vieno turisto, kuris po apsilankymo muziejuje būtų pasakęs ką nors bloga.
Atvykus į muziejų galima pasigrožėti etaloniniu Bartuvos upės ties Mosėdžiu kraštovaizdžiu, jame eksponuojami dekoratyvūs moksliniais pagrindais išdėstyti rieduliai, pagonybės laikus menantys aukurai, pilkapis ir vienintelis šiame regione iki šiol išlikęs Mosėdžio vandens malūnas, o kur dar dendrologinė kolekcija, iš žmogaus kūno pašalintų akmenų rinkiniai, rankinės girnos ir kitos vertybės.
Naujas muziejaus veidas
Šiuo metu Respublikiniame Vaclovo Into akmenų muziejuje baigiasi pirmasis darbų etapas, organizuotas pasitelkus Europos regioninės plėtros fondo investicijas.
Lankytojams paruošti nauji informaciniai stendai, riedulių ir dendrologinės kolekcijos žymekliai, kurie suteiks dar daugiau informacijos apie akmenis ir augalus. Krypčių žymekliai padės greičiau surasti eksponatus. Vaikščiodami naujais takais turistai lengviau prieis prie ekspozicijų. Muziejus buvo atnaujintas už daugiau nei 800 tūkst. eurų.
Kaip teigia laikinai muziejaus direktorės pareigas einanti Valda Vaškienė, dabar į muziejų atvykę svečiai turėtų jaustis dar patogiau. Pavyzdžiui, riedulių lentelės yra pritaikytos ne tik vietos, bet ir užsienio svečiams, jas galima skaityti keturiomis kalbomis.
Ateityje, pasinaudojus papildomomis lėšomis pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą, numatoma įgyvendinti ir daugiau darbų, pavyzdžiui, įrengti apšvietimą, jis leis vakarais pasivaikščioti ilgiau ir saugiau. Bus atnaujinti riedulių laiptai, atsiras akmenų lopšys, kuriame svečiai galės pailsėti, pajausti akmenų galią ir atsipalaiduoti.
Daugiau informacijos - www.am.lt ir www.esinvesticijos.lt
