„Piñatex“ sukūrė odos gaminių ekspertė iš Ispanijos daktarė Carmen Hijosa, kuri 1990-aisiais dirbdama Filipinuose pasibaisėjo neigiamu odos gamybos poveikiu aplinkai. Jai taip pat nepatiko ir dažniausiai naudojamos naftos pagrindu pagamintos odos imitacijos, tokios kaip polivinilchloridas ir poliuretanas.
Interneto portale treehugger.com pasakojama, kad C.Hijosa pastebėjo, jog filipiniečiai kai kuriuos tradicinius savo drabužius gamina iš ananasų pluošto, ir tai paskatino ją pradėti tyrimus, kaip tokią žaliavą galima būtų paversti plačiau naudojama medžiaga.
Taip gimė „Piñatex“ – novatoriška natūrali medžiaga, pagaminta iš ananasų lapų, kurie, nuėmus vaisių derlių, tampa atlieka ir tiesiog išmetami į sąvartynus.
Pasak įtakingo architektūros ir dizaino žurnalo „Dezeen“, pasaulinis ananasų auginimo sektorius yra didžiulis – nuėmus derlių, kasmet lieka apytiksliai 40 000 tonų lapų.
Paprastai jie sudeginami arba paliekami pūti, todėl jų pakartotinis panaudojimas reiškia, kad liks mažiau organinių atliekų, patenkančių į sąvartynus ir išskiriančių kenksmingas metano dujas. Vadinasi, kūrybiškai panaudodama ananasų lapus „Piñatex“ gaminanti įmonė ne tik prisideda prie gyvūnų gerovės, bet ir kovoja su tarša.
„Dezeen“ rašoma: „Kad būtų pagamintas vienas kvadratinis metras „Piñatex“, reikia maždaug 480 ananasų lapų [nuo 16 ananasų krūmų], toks šios medžiagos gabalas sveria ir kainuoja mažiau nei atitinkamas gyvūno odos kiekis.“
Gamintojų teigimu, „Piñatex“ yra tvirta ir ilgaamžė ir ji puikiai tinka dizaineriams, kurie nenori naudoti savo gaminiams tikros odos, tačiau vengia naftos produktų.
Kaip gaminama ši medžiaga? Ananasų lapai pirmiausia išplaunami ir išdžiovinami saulėje, tada atliekamas „išgryninimo“ procesas, po kurio lapai virsta puriu pluoštu. Ši puri medžiaga sumaišoma su iš kukurūzų išgaunama polilaktine rūgštimi (angl. polylactic acid, PLA) ir paverčiama neaustiniu tinkleliu, vadinamu „piñafelt“ („ananasų veltiniu“, ispaniško žodžio piña – ananasas, angliško felt – veltinis junginys) kuris ir yra „Piñatex“ gaminių pagrindas.
Ši tolesniam apdorojimui paruošta medžiaga siunčiama apdailai į Italiją arba Ispaniją, kur ji nuspalvinamas naudojant „Global Organic Textile Standard“ sertifikuotus pigmentus ir padengiama specialia danga, suteikiančia tvirtumo, ilgaamžiškumo ir atsparumo vandeniui, taip pat, jei pageidauja užsakovas, metalinio blizgesio. Kadangi audinys yra natūralus, jis leidžia odai kvėpuoti, taip pat yra lankstus, ant jo galima lengvai atspausdinti raštus ir jį kirpti bei siūti.
Tiesa, reikia pripažinti, kad „Piñatex“ turi trūkumų – audinys nėra biologiškai skaidus, nes jame yra PLA (dar vadinamos bioplastiku), bet to, jis padengiamas poliuretano dervos danga.
„Ananas-Anam“ (pagrindinė „Piñatex“ gaminanti įmonė) svetainėje sakoma, kad du jos ateities tikslai yra „kontroliuojamas gaminio skaidymas“ ir perdirbimas smulkinant pluoštą, todėl įmonė šiuo metu stengiasi rasti būdų visiškai perdirbti savo gaminį. Įmonės teigimu, šiuo metu „Piñatex substratą (bazinę medžiagą, kurios sudėtis – 80 procentų ananasų lapų pluošto ir 20 procentų PLA) galima biologiškai suskaidyti „gamykloje kontroliuojamomis sąlygomis“.
O kol kas „Piñatex“ populiarumas auga – ši universali medžiaga tinka avalynei, krepšiams, apmušalams, drabužiams, naminių gyvūnėlių pavadėliams ir kitiems paprastai iš odos gaminamiems produktams gaminti. Ją jau naudoja apie 1000 avalynės ir drabužių gamintojų ir viešbučių tinklų visame pasaulyje, įskaitant „Hugo Boss“, „H&M“ ir „Hilton Hotel Bankside“.
