Gamtoje išgyvena 1 iš 100
„Šie ropliai patiria didžiulį neigiamą poveikį dėl žmogaus vykdomos ūkinės veiklos, ypač dėl melioracijos, nusausinamų balų, pelkių. Atėjo laikas atiduoti šią skolą gamtai. Šiemet į laisvę paleisime 61 varliuką, tai yra raudonpilvę kūmutę ir 54 balinius vėžliukus“, – sakė Lietuvos zoologijos sodo Šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėja Alma Pikūnienė. – Su šiais jau būsime išleidę į laisvę 418 vėžlių. Labai džiaugiamės, kad dar turime ir natūralias balinių vėžlių populiacijas, nes daugelis Europos šalių jų jau nebeturi.“
Skaičiuojama, jog Lietuvoje gyvena apie 400–500 balinių vėžlių. Kasmet papildant jų populiaciją pastebėta, kad vėžliukai pradėjo migruoti į kitus vandens telkinius, plečiasi jų gyvenamoji teritorija.
Vėžlius „išperėti“ viduje reikia todėl, kad jų jauniklių mirtingumas – itin didelis. Iš 100 padėtų kiaušinių iki brandos išgyvena vos vienas balinis vėžlys. Negana to, baliniai vėžliai itin lėtai bręsta ir poruotis pradeda tik sulaukę 15 ar daugiau metų
Metelių regioninio parko ekologai patys renka kūmučių ikrus, pritvirtintus vandenyje prie augalų. Tai nebūtų sudėtingas darbas, jei ne įpareigojimas nesumaišyti šių varlių ikrų su kitų varliagyvių, kurių vandenyje ankstyvą vasarą taip pat būna gausu.
amžiaus. A. Pikūnienės teigimu, dalis vėžlių kiaušinių yra gaunama birželio, o dalis – spalio mėnesį. Spalio mėnesį kiaušiniai jau yra įskilę, vėžliukai jau pradėję ristis. Tačiau abiem atvejais kiaušiniai iškasami iš smėlio, jie būna padėti 12 centimetrų po žeme.
Ekologams reikia atsirinkti ikrus
Vyresnioji zoologijos sodo herpetologė Rasa Jautakienė pasakojo, jog raudonpilvės kūmutės ikrų pavidalu atkeliavo birželį, tačiau į buožgalvius pavirto rugsėjo mėnesį.
„Dabar joms dar nėra metų laiko. Tokie paaugliukai. Jos dar šiek tiek paaugs, sustambės. Raudonpilvės kūmutės gamtoje subręsta 2–3 metų. Tad šiais metais jos neršti dar neturėtų, tačiau kitais metais jau gali daugintis. Kūmutėms gamtoje sąlygos tampa sudėtingos, nes vykdoma melioracija, taip pat nyksta maži ūkiai, tuomet kūdros užželia, niekas jų nebeprižiūri. O kai pasitaiko tokios karštos ir sausos vasaros – maži vandens telkiniai ar užliejamos pievos (kuriose mėgsta gyventi kūmutės) tiesiog išdžiūsta“, – pasakojo R. Jautakienė.
Įdomu, jog Metelių regioninio parko ekologai patys renka kūmučių ikrus, pritvirtintus vandenyje prie augalų. Tai nebūtų sudėtingas darbas, jei ne įpareigojimas nesumaišyti šių varlių ikrų su kitų varliagyvių, kurių vandenyje
Didžiausia grėsmė augant laukinėje gamtoje kyla raudonpilvių kūmučių buožgalviams, nes juos taikosi praryti įvairios vandens telkinių žuvys, kiti ropliai.
ankstyvą vasarą taip pat būna gausu. R. Jautakienė atskleidė, kad ikrams virtus buožgalviais herpetologai atranda ir vieną kitą ne tos rūšies būsimą varlę.
„Kūmučių netgi buožgalviai skiriasi nuo kitų – jie yra dryžuoti“, – sakė vyresnioji herpetologė.
„Regioninio parko specialistai sudaro sąrašą, iš kur paėmė ikrus ir mes varles bei vėžlius į tas vietas atgal ir išleidžiame“, – sakė vyresnioji zoologijos sodo herpetologė. Iš ikrų išsirito ir išgyveno 61 varlė (iš 90), jos paleistos keturiose skirtingose Metelių regioninio parko vietose, viena nuo kitos nutolusiose maždaug per 20 kilometrų.
R. Jautakienė paminėjo įdomų faktą, būdingą visiems varliagyviams – jų oda nėra elastinga, todėl augdami varliukai turi gana dažnai nertis iš savo odos ir užsiauginti naują. Šiuo metu šviesesnių spalvų raudonpilvės kūmutės yra tokios spalvos būtent todėl, kad ruošiasi greitu metu išsinerti iš odos.
Roplius moko medžioti
Zoologijos sodas jau gavo apie 200 naujų būsimų kūmučių ikrų. Viso projekto metu ketinama išauginti daugiau kaip 300 varlių. Didžiausia grėsmė augant laukinėje gamtoje kyla raudonpilvių kūmučių buožgalviams, nes juos taikosi praryti įvairios vandens telkinių žuvys, kiti ropliai. Jų išgyvenamumo procentas – taip pat labai mažas.
Kaip jau minėta, kūmutės subręsta būdamos 2–3 metų ir tokio amžiaus jau pradeda dairytis partnerio. Tuomet gelsvai oranžiniai jų pilvelio raštai dar labiau suintensyvėja, o patinėliai, norėdami išsiskirti iš kitų gentainių būrio, ne kurkia, o skleidžia melodingą „u“ garsą. 2012-aisiais vykusiame „varlių „Eurovizijos“ konkurse raudonpilvėms kūmutėms už tokį balsą skirta pirmoji vieta.
Ir varlės, ir vėžliai auginami sąlygomis, kurios yra artimos laukinės gamtos sąlygoms. Herpetologai stengiasi jų be reikalo neliesti rankomis.
„Turime įsirengę kūmučių ir balinių vėžlių laboratorijas. Prieš išleidimą raudonpilves kūmutes dar išnešėme į lauką, kad jos adaptuotųsi. Ar ropliai mokės savarankiškai susirasti maisto? Iš tiesų tiek vieni, tiek kiti maitinami gyvu maistu, tam, kad mokėtų medžioti“, – sako R. Jautakienė.
Baliniai vėžliai minta lervomis, sliekais, uodo trūklio lervomis, tarakonais. Šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėja A. Pikūnienė pasidžiaugia, jog visą šį pašarą zoologijos sodas užsiaugina savo insektariume, todėl roplių išlaikymas visus metus nėra brangus.
