Judumo savaitė – metas pakeisti įprotį
Nuo 20 iki 40 proc. visų europiečių kelionių sudaro judėjimas pėsčiomis ar dviračiu. Didžiojoje Britanijoje visai populiaru ir prasieiti, tačiau Daniją ar Nyderlandus vienareikšmiškai vadintume dviračių karalystėmis.
Sunku patikėti, tačiau, „I Amsterdam“ duomenimis, Nyderlandų sostinėje 63 proc. kasdienio eismo užima dviračiai. Dar įspūdingesni transporto priemonių kiekio rodikliai – skaičiuojama, kad Amsterdame yra apie 800 000 dviračių, o automobilių – kelis kartus mažiau, apie 263 000.
Kaip jiems tai pavyko? Kaip paskatinti žmones šiltą ir jaukų automobilio saloną iškeisti į, sakysite, sunkų darbą kojomis per kaitrą, lietų ar šaltį? Atsakymas būtų paprastas – įprotis ir infrastruktūra.
Skaičiuojama, kad Amsterdame yra apie 800 000 dviračių, o automobilių – kelis kartus mažiau, apie 263 000.
Pradedant nuo pastarosios, vertėtų pabrėžti, kad minėtuose miestuose keliauti automobiliu nėra tokio komforto kaip daugelyje kitų Europos šalių. Automobilio vairuotojas – visais atvejais antras.
Pajudėti užsidegus žaliam šviesoforo signalui – tik po minios dviračių, važiuoti – visą laiką besidairant, nes aplink, kur pažvelgsi – dviračių takai, dviračiai, o pirmenybė dažnu atveju – būtent jiems. Pastaraisiais metais Amsterdame nutiesta net 500 km dviračių takų, ir šiuo skaičiumi dviračiai sparčiai vejasi automobilius, kuriems nutiesta apie 900 km.
Žmones sėsti ant dviračio skatina ir privilegijos jau kultūra tapusiai transporto priemonei. Tokios kaip nemokamas dviračio remontas, dviračių saugojimo aikštelės ar net policija, kuri stengiasi užtikrinti dviračių saugumą ar dviratininkų teises spūsčių metu. Aišku, tokį darbą atliekantys pareigūnai taip pat važinėja dviračiais.
Infrastruktūra ir galimybės – itin didelis veiksnys, skatinant žmones rinktis alternatyvias judėjimo priemones, tačiau vienas pagrindinių aspektų – įpročio galia. Suprantama, kad visų pirma reikia įtikinti žmogų bent trumpam išlipti iš automobilio ir išbandyti kitokį judėjimą. Būtent tam kasmet visoje Europoje yra organizuojama judumo savaitė „European Mobility week“, kuri kviečia žmones bent savaitę, bent dieną palikti automobilio raktelius stalčiuje ir iki darbo pabėgėti, paėjėti, nuvažiuoti riedlente ar dviračiu. Taip sakomas savotiškas „ne“ eismo spūstims ir automobilių sukeliamai taršai.
Net 2 020 miestų
Palikti automobilius garažuose ir sėsti ant dviračių ar judėti kitais „žaliais“ būdais rugsėjo 16–22 d. pasiryžo net 2 020 miestų, kuriuose įvyks apie pusė tūkstančio judėjimą skatinančių akcijų.
Artimą sau, įdomią ar galbūt niekada nematytą veiklą netoliese šią savaitę gali rasti kone kiekvienas Europos gyventojas. Geriausiai mobilumo savaitei pasiruošė Austrija, kurioje net 563 šalies miestai ir miesteliai gyventojams siūlo įvairiausias aktyvumo, mobilumo iniciatyvas.
Prie aktyvumo savaitės lyderių būtų galima priskirti ir Ispaniją, kurios net 390 miestų gyvens aktyviau. Entuziazmu judėti šioms šalims nenusileidžia ir Vengrija, kurioje judrumo savaitė „praūš“ per 190 miestų. Judumo savaitę per 2 000 Europos miestų mini pačiomis įvairiausiomis priemonėmis. Nuo miestų gatvių uždarymo ir eismo tik pėstiesiems, dviratininkams, riedutininkams ir pan. bei viešajam transportui iki vietinių bėgimo, ėjimo renginių ar varžybų vaikams.
Lietuvoje prie Europos judumo savaitės prisideda 18 šalies miestų, taigi veiklų ir idėjų, kaip paminėti „žalią“ savaitę, netrūks ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose. Vienas dažniausiai Europos miestų pasirenkamų būdų skatinti judėjimą – atverti centrines, pagrindines miestų gatves tik pėstiesiems, dviračiams ar kitam „žaliam“ transportui. Pastarąją iniciatyvą planuoja ir dauguma Lietuvos miestų, tačiau pasirinkimo spektras, kaip aktyviai praleisti aktyviąją savaitę – kur kas platesnis. Pavyzdžiui, Panevėžyje organizuojamas važiavimas aplink miestą dviračiu ir 20 km žygis. Trakuose numatomos ekskursijos laivu, pėsčiųjų žygis į Varnikus ir šiaurietiško ėjimo žygis, kurio metu bus masiškai atliekami kvėpavimo pratimai.
Trakų valstybinės ir biudžetinės įstaigos planuoja visus darbuotojus, kurie atvyks į darbą dviračiu, pasveikinti ir pavaišinti arbata. Darbuotojams bus siūloma pasimatuoti plaučių tūrį, gauti informaciją apie ligų pavojus, oro užterštumą ir pan. Numatomas ir konkursas, kurio metu užsiregistravę dalyviai, matuojantys savo žingsnius (žingsniamačiu) per dieną, vakare galės laimėti prizų.
Aktyviai ir įdomiai prie Europos judumo savaitės prisijungia ir kiti Lietuvos miestai, daugiau apie juos ir veiklas, prie kurių galima prisijungti, rasite spustelėję čia.
Aktyvumas – iš kartos į kartą
Itin didelė dalis Europos judumo savaitės renginių yra skiriama dviračių kultūrai skatinti. Jų tikslas ne tik prisijaukinti naujų dviračių bendruomenės narių, įrodyti valdžioms, kad dviračiams atverti keliai augina sveiką, žalią, švarų miestą, bet ir ugdyti jaunosios kartos mentalitetą, įprotį judėti dvirate priemone.
Tai, kad dviračių kultūra prasideda nuo mažiausiųjų, įrodo ir dviračių sostinė Amsterdamas. Net 90 proc. šio miestų mažųjų gyventojų išklauso teorinius eismo kursus, o praktinius įgūdžius įgyja 70 proc. minėto miesto vaikų.
Dviračiu į mokyklą važiuoja vaikai, į darbą lekia bankininkai, sunku patikėti, bet net į vakarėlius dviračiais skuba suknelėmis ir aukštakulniais pasipuošusios moterys. Veikiausiai tai nėra itin patogu, bet kai tampa kultūra ir įpročiu – turime miestą, kurio 48 proc. eismo sudaro dviračiai.
Keisti požiūrį
Europos judumo savaitę Lietuvoje koordinuojanti Aplinkos ministerija ragino visuomenę aktyviai įsitraukti į Judumo savaitės veiklas ir renginius.
Šiais metais Aplinkos ministerija kartu su susisiekimo ministro sudaryta Dviračių transporto komisija ketina apdovanoti labiausiai nusipelniusius šiose kategorijose:
- Judriausia savivaldybė bus atrinkta įgyvendinusi bent vieną priemonę, kuri padėtų pereiti prie aplinkai draugiškų transporto priemonių naudojimo.
- Judriausią mokymo įstaigą, Judriausią darbdavį, Judriausią valstybės instituciją Aplinkos ministerija išrinks atsižvelgdama į skatinimo priemones, renginių pobūdį, jų gausą.
- Judriausias pilietis bus renkamas pagal daugiausiai nueitų ir nuvažiuotų dviračiu km skaičių per dieną ir visos Judumo savaitės metu naudojantis mobiliąja programėle.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas atkreipė dėmesį, kad siekiant ugdyti judresnę visuomenę tereikia keisti įpročius: „Važiuoti iki darbo asmeniniu automobiliu daugeliui didžiųjų miestų gyventojų – kasdienis įprastas ritualas, tačiau tokiam susisiekimui turime alternatyvų. Svarbiausia – sąmoningai keisti požiūrį į tai, ko, regis, negalėtume atsisakyti ir kuo pakeisti.“
Šios alternatyvos, anot ministro, tiesiausias kelias ne tik aplinkosaugos problemoms spręsti: tarkime, oro taršai miestuose sumažinti. Dažniau rinkdamiesi kitą būdą keliauti, padėtume išvengti kasdienių transporto spūsčių, sumažintume triukšmo lygį, avarijų keliuose skaičių, prisidėtume prie sveikatingumo puoselėjimo.
Šių metų Europos judumo savaitės šūkis „Dalindamasis pasieksi daugiau“ parinktas neatsitiktinai. Vis dažniau suprantama viešojo transporto, dalijimosi automobiliais nauda. Tokiu būdu ne tik tausojame išteklius, bet ir prisidedame prie darnios aplinkos kūrimo.
