Veisiejų regioniniame parke tarsi susitelkė visos Dzūkijos grožybės. Jei į šiuos kraštus užklystumėte pirmą kartą, visą informaciją apie tai, ką, kur ir kaip patogiausia čia aplankyti, gausite Veisiejų regioninio parko lankytojų centre.
Dėmesio vertas jau pats pastatas. Lankytojų centras įsikūręs seniausiame pastate Veisiejų apylinkėse – išlikusiame dešiniajame Veisiejų dvaro rūmų fligelyje.
Karštą vasaros dieną malonu atsikvėpti vaikštinėjant po šį senovinį pastatą, nusileisti į jo restauruotą rūsį ir sužinoti, kokie gamtos turtai bei istorijos ženklai laukia šiame krašte.
Kaip ir daugelyje Lietuvos regioninių parkų, taip ir čia kraštovaizdžiais grožėtis galima ir patogiai, ir netrikdant laukinės gamtos gyvenimo.
Nuo 15 metrų aukščio Veisiejų apžvalgos bokšto, kuris yra Kailinių kaime, atsiveria Snaigyno ežeras su trimis jo salomis. Metus žvilgsnį į kitą pusę – įspūdinga Veisiejų panorama, kurios centre Dzūkų Katedra vadinama baltutėlė Veisiejų šv.Jurgio bažnyčia. Ji yra pati didžiausia Lazdijų krašte.
Pravartu aplankyti ir vieną gražiausių Pietų Lietuvos ežerų – Ančios ežerą. Jo itin raižyta kranto linija. Panašiai kaip ir Sartų ežeras, jis sudarytas iš keturių rinų (rina – ilga, siaura, ledynmečio suformuotą įduba, prisipildžiusi vandens). Kai kurios šio ežero pakrantės jau supelkėjusios.
Todėl čia tikras rojus žuvims, paukščiams augalams bei gyvūnams. Ežere plaukioja karšiai, kuojos, lydekos, ešeriai, lynai, meknės, aukšlės, plakiai, pūgžliai, seliavos, raudės. Čia esama net šamų bei ungurių. Aplinkui kvarkia eurpinės medvarlės ir veisiasi baliniai vėžliai.
O medžiuose lizdus suka daugybė paukščių, tiek paplitusių visoje Lietuvoje, tiek įrašytų į raudonąją knygą. Čia peri visos meletų bei genių rūšys, paukštvanagiai, jerubės.
Prie Ančios ežero šliejasi net du parkai – Veisiejų ir Vainežerio. Kadaise čia buvo ir dvarai, tačiau ilgiau už mūrus išliko daugybė senų medžių, kurų pavėsyje malonu pasivaikščioti.
Šiandien šie parkai, nors ir nėra tokie išpuoselėti ir prižiūrimi kaip kadaise, paveikti laukinės augmenijos, yra labai įdomūs dėl savo dendrologinės vertės. Vienas žinomesnių čia augančių medžių – Veisiejų dvaro parko uosis. Tai poros šimtmečių senumo antras pagal kamieno storį uosis Lietuvoje.
Po apylinkes galima pasidairyti ir įkopus į Šlavantų ar Mėčiūnų piliakalnius. Visas gražiausias Veisiejų regioninio parko vietas aplankė mūsų fotografas. Siūlome pasigrožėti jo įmažintais vaizdais.
