Po Kalėdų eglute – invazinis gyvūnas?
Kalėdiniu laikotarpiu ne vienus namus papildo naujas šeimos narys – katinas, šuo, žiurkėnas, triušis arba... koks nors mažiau populiarus gyvūnas. Itin svarbu įvertinti, ar ketinamos suteikti gyvenimo sąlygos yra tinkamos gyvūnui, ar galėsime juo pasirūpinti taip, kaip turėtume. Pasidomėti, gyvūno priežiūros ypatumais ir natūraliais instinktais.
Taip nutinka, kad kartais žmonės namų augintiniais paverčia gyvūnus, kurie visiškai netinkami laikyti namuose, arba dar blogiau – tuos, kurie yra įrašyti į Invazinių Lietuvoje rūšių ar Europos Sąjungos invazinių rūšių (oficialiai – Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašas, tvirtinamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo) sąrašus. O tai reiškia, kad šiuos gyvūnus draudžiama veisti, parduoti, perkelti, išvežti, įvežti ar kitaip platinti. Vienais ar kitais būdais į Lietuvą patekusios invazinės rūšys daro itin didelę žalą šalies ne tik biologinei įvairovei, bet ir ekonomikai, žmogaus sveikatai.
Kalėdinė svajonė gali virsti grėsme ir gamtai, ir pačiai šeimai, o dar ir pareikalauti finansinės atsakomybės.
Tokiu atveju kalėdinė svajonė gali virsti grėsme ir gamtai, ir pačiai šeimai, o dar ir pareikalauti finansinės atsakomybės. Svarbu pasidomėti, ar gyvūnas yra įtrauktas į invazinių rūšių sąrašus, kokiais tikslais jį galima laikyti ir kokie keliami reikalavimai.
Lietuvoje invaziniai gyvūnai, kaip augintiniai, dažniausiai laikomi raštuotieji vėžliai (dar žinomi kaip raudonausiai, geltondryžiai vėžliai), puošnieji vėžliai, paprastieji meškėnai. Invazinė paukščių rūšis, kanadinė berniklė, buvo auginama dekoratyviniais tikslais – zoologijos soduose, privačių asmenų kolekcijose.
Europos Sąjungos invazinių gyvūnų rūšių, laikomų kaip augintinių ar dekoratyviniais tikslais, sąrašas kiek platesnis, tai sibirinis burundukas, paprastasis meškėnas, pilkoji voverė, Palaso voverė, juodoji voverė ir raštuotasis vėžlys,kininis muntjakas, javinė mangusta, paprastasis koatis, mangutas (usūrinis šuo), nutrija, egiptinė žąsis, baltaskruostė stačiauodegė, šventasis ibis, Klarko vėžys, marmurinis vėžys, jautinė varlė.
Daro žalą ir žmonėms
Dažnas net nesusimąsto, kokią žalą aplinkai ir pačiam žmogui daro invaziniai gyvūnai. Nematome, kokios išlikimo kovos vyksta gamtoje: ežeruose, upėse, miškuose ar pievose. Įsigalėdami čia svetimžemiai išstumia vietines rūšys, naikina jų įvairovę ir laimi svarbią kovą dėl teritorijos ir maisto.
Turbūt kyla mintis – o kuo čia dėti namai ir namų augintiniai bei jų šeimininkai? Juk augintiniai dažniausiai į laisvę nepaleidžiami, laikomi narveliuose. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasitaiko atvejų, kai tokie gyvūnai ištrūksta į laisvę ar specialiai paleidžiami, kai nebenorima jų auginti, be to – dažnai invaziniai augintiniai gali pernešti bakterijas ar parazitus, kurie yra pavojingi žmonėms. Svarbu pabrėžti, kad tokių gyvūnų dauginimas, veisimas ar platinimas užtraukia finansinę atsakomybę.
Invazinių rūšių naikinimo, izoliavimo ar gausos reguliavimo priemonių nevykdymas užtraukia žmogui gali užtraukti baudą nuo 30 Eur iki 100 Eur, juridiniams esmenims – nuo 60 Eur iki 200 Eur.
Invazinių rūšių laikymas, auginimas, veisimas, dauginimas, mainymas bei įvežimas, išvežimas iš šalies ar vežimas per nesilaikant numatytų reikalavimų, žmogui gali kainuoti nuo 200 Eur iki 400 Eur, o juridinių asmenims dar daugiau – nuo 300 Eur iki 600 Eur.
Dar didesnį finansinę atsakomybę gali užtraukti invazinių rūšių patiekimas rinkai, tyčinis paleidimas į aplinką ar tyčinė introdukcija pažeidžiant reikalavimus. Gyventojuo tokie veiksmai galėtų užtraukti baudą nuo 300 Eur iki 500 Eur, o juridiniam asmeniniui 800 Eur iki 1 500 Eur.
Įsigalėdami čia svetimžemiai išstumia vietines rūšys, naikina jų įvairovę ir laimi svarbią kovą dėl teritorijos ir maisto.
Kuo pavojingi?
Anksčiau labai mielai auginamas raštuotasis vėžlys – įtrauktas tiek į Lietuvos, tiek į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašus. Lietuvių į namus kaip augintiniai įsileidžiami svetimžemiai „svečiai“ iš Šiaurės Amerikos gali užaugti iki 30 cm. Raštuotieji vėžliai labai mėgsta gėlus vandens, kūdras ir pelkes. Lietuvoje buvo aptikti Neryje, sakoma, kad buvo pastebėti ir prie Druskininkų bei Kauno.
Kalbant apie raštuotąjį vėžlį ir jo populiaciją Europoje, nerimaujama dėl kelių dalykų. Pirmiausia – jis labai rimtas konkurentas nykstančiam baliniam vėžliui. Su šia vietine rūšimi „atvykėliai“ kovoja ir dėl maisto, ir dėl teritorijos, todėl stipriai veikia balinio vėžlio galimybes išgyventi. Svarbu atkreipti dėmesį, kad svetimžemiai perneša ir vietinėms rūšims kenkiančius parazitus bei platina salmoneliozę.
Lietuvos invazinių rūšių sąraše yra dar vienas „atklydėlis“ iš Šiaurės Amerikos – raudonais ir geltonais raštais išsiskiriantis puošnusis vėžlys. Kol kas duomenų apie šio vėžlio paplitimą gamtoje nėra, tačiau neretai jis laikomas terariumuose. Apie šių vėžlių pavojingumą tiek vietiniai gamtai, tiek žmogui kalbama ir JAV. Šioje šalyje prekiauti puošniaisiais vėžliais uždrausta, mat jie taip pat platina salmoneliozę bei kitus parazitus ir daro itin neigiamą įtaką vietinėms rūšims.
Mėgstama namuose kaip augintinį priglausti ir paprastąjį meškėną, kurio kilmė – Pietų ir Centrinė Amerika. Mielas snukutis, pūkuota uodega ir stačios ausytės galbūt ir sudaro nekalto padarėlio įvaizdį, tačiau jo įsibrovimas į Lietuvos teritoriją nėra taikus.
Šio kartais namuose kaip augintiniu laikomo gyvūno paplitimas gamtoje pradėtas fiksuoti dar 2010 m. Paprastieji meškėnai aptikti Šilutės, Rokiškio, Varėnos ir Kazlų Rūdos rajonuose, tačiau labiausiai šie gyvūnai pamėgo Kuršių neriją. Viena didžiausių grėsmių, kad šie gyvūnai kenkia vietinėms rūšims – ypač didelę žalą daro varliagyviams ir paukščiams. Paprastieji meškėnai labai greitai prisitaiko prie aplinkos, medžioja tiek sausumoje, tiek vandenyje, geba lipti į medžius, todėl sudaro itin didelę konkurenciją dėl maisto vietinėms rūšims bei lengvai sunaikina paukščių kiaušinius, jauniklius, varliagyvius.
Šie gyvūnai perneša daugiau nei dešimtis gyvūnams ir žmonėms pavojingų ligų – nuo tuberkuliozės bei encefalito iki pasiutligės.
Kovojant su paprastojo meškėno populiacijos plitimu ir daroma žala, šiuos gyvūnus leidžiama medžioti ištisus metus (turint teisę medžioti). Rūšis natūraliai plinta iš pietrytinių kaimyninių valstybių, todėl reikalinga ir visuomenės pagalba – pamačius paprastuosius meškėnus gamtoje informuoti atsakingas institucijas.
Į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą įrašytas ir dar vienas gyvūnas iš Šiaurės Amerikos, šį kartą paukščių rūšis – kanadinė berniklė. Ją Lietuvoje draudžiama auginti. Šalyje šis paukštis pirmą kartą pastebėtas pajūryje maždaug prieš keturis dešimtmečius. Kanadinių berniklių populiacija Europoje nėra didelė, tačiau auganti.
Griežti reikalavimai
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus specialistai pabrėžia, kad tiek į Lietuvos, tiek į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašus įtrauktų gyvūnų laikymas, veisimas, auginimas, dauginimas, naudojimas, mainymas, vežimas ar paleidimas į aplinką griežtai draudžiamas. Šie veiksmai gali užtraukti nemenkas baudas.
Šie gyvūnai perneša daugiau nei dešimtis gyvūnams ir žmonėms pavojingų ligų – nuo tuberkuliozės bei encefalito iki pasiutligės.
Pagal Reglamento Nr. 1143/2014 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 352 „Dėl Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašo, Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo, Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėties ir nuostatų, Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo programos patvirtinimo“ reikalavimus, naudoti gyvus gyvūnus, gyvybingus augalus, grybus ir mikroorganizmus bei gyvybingas jų dalis, kai šios rūšys įtrauktos į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą, leidžiama tik gavus leidimą moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje arba tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus. Šiuos leidimus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra.
Invazinių rūšių sąrašuose yra gyvūnų, kuriuos privatūs asmenys, zoologijos sodai ar kiti juridiniai asmenys įsigijo juos prieš įtraukiant į šiuos sąrašus, todėl svarbu atkreipti dėmesį į kelis dalykus.
Be leidimų nekomerciniais tikslais auginamas Europos Sąjungos invazines rūšis leidžiama laikyti iki natūralios jų mirties, tačiau svarbiausia juos laikyti uždaroje valdoje ir užtikrinti, kad jie nesidaugintų bei neištrūktų į laisvę. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad šie gyvūnai turėjo būti įsigyti dar prieš įtraukiant juos į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą.
Asmenims, kurie laiko invazines rūšis komerciniais tikslais, ir jas įsigijo prieš tas rūšis įtraukiant į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą:
-
leidžiama ne ilgiau kaip 2 metus nuo konkrečios rūšies įtraukimo į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą laikyti ar vežti tos rūšies gyvus egzempliorius arba galinčias daugintis jų dalis, siekiant juos (jas) parduoti arba perduoti asmenims, kuriems yra išduotas leidimas naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje, jei egzemplioriai laikomi uždaroje valdoje ir vežami uždarame konteineryje, ir jei sudarytos visos sąlygos, kad tie egzemplioriai negalėtų daugintis ar ištrūkti į laisvę, arba tuos egzempliorius sunaikinti nesukeliant kančios siekiant išeikvoti jų išteklius vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka;
-
gyvus egzempliorius parduoti arba perduoti asmenims nekomerciniais tikslais leidžiama 1 metus po jų įtraukimo į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą, jei egzemplioriai laikomi uždaroje valdoje ir vežami uždarame konteineryje ir sudarytos visos sąlygos, kad tie egzemplioriai negalėtų daugintis ar ištrūkti į laisvę.
