Cameraria ohridella – taip kašoninė keršakandė skamba mokslinėje literatūroje. Kilęs vabzdys iš Makedonijos ir pirmą kartą aprašytas 1985 metais ir yra priskiriamas keršųjų kandelių šeimai, viena iš drugių rūšių. Drąsiai galima teigti, kad nėra Europoje valstybės kurioje auga kaštonai ir kurioje šis vabalas nebūtų paplitęs.
Kuo šis vabzdys yra pavojingas?
Pradėkim nuo to, kad šios kandžių lervos minta kaštonų lapais, todėl medžių lapai ne tik praranda savo spalvą, bet ir gyvybingumą. Keršakandžių lervos kaip fantastiniame filme ,,Svetimas“ įsigraužia į kaštonų lapus ir pradeda maitintis jais iš vidaus. Taip sukeldami medžio lapų rudimą ir džiūvimą dėl ko medžių lapai pradeda anksčiau laiko kristi, taip silpnindami medį, mažindami atsparumą ligoms, nekalbant apie dekoratyvinį medžio vaizdą.
Tai kaip gi su šia keršakande yra kovojama?
Lietuvoje skraidančias keršakandes galima pamatyti nuo balandžio pabaigos ir netgi iki spalio pradžios. Būtent šiuo laikotarpiu yra tinkamiausias laikas statyti feromonų gaudykles ir jas keisti naujomis kas 6 savaites.
Kaip pavyzdys, Vilniuje nuo 2022 metų iki 2024 metų buvo ir yra pastatyta 5425 vienetai feromonų gaudyklių (žmonėms mėgstantiems statistiką 2022 m – 1671 vnt., 2023 m. – 1873 vnt., 2024 m. – 1881 vnt).
Feromoninio gaudyklių masalo principas yra labai paprastas. Kuomet vabzdžiai pradeda skraidyti, feromoninės gaudyklės privilioja vabzdžių patinėlius. Patekę patinėliai į gaudyklę niekaip negali ištrūkti, taip gamtoje likusios patelės lieka neapvaisintos ir taip mažinama jų populiacija.
Kitas, mechaniškesnis kovos būdas, atėjus rudeniui nukritusių lapų surinkimas ir sunaikinimas. Taip yra mažinamas keršakandžių kiaušinėlių kiekis, sumažinant jų populiaciją kitais metais.
Brangiausias ir aplinkai kenksmingiausias būdas yra insekticidų naudojimas ( lot. insectum – vabzdys + caedo – žudau), jie yra gaminami granulių, tablečių, miltelių, koncentruotų emulsijų pavidalu, tačiau jų naudojimas gali būti kenksmingas ir žmogui ar miesto gyvūnams, patekus į organizmą.
Tikiuosi ši trumpa informacija padėjo susidaryti vaizdą apie keršakandės keliamą rimtą grėsmę kaštonams ir kad bendrų pastangų dėka, pritaikius tinkamus kontrolės metodus galime padėti išsaugoti šiuos medžius mūsų miesto kraštovaizdyje, apsaugant juos nuo šių mažų, bet pavojingų vabzdžių.
