Rezervatas įsteigtas siekiant išsaugoti didžiausią Šiaurės Lietuvoje pelkyną, unikalų vietos kraštovaizdį ir jame karaliaujančius retus gyvūnus bei augalus. Besižvalgant po Kamanų gamtinį rezervatą susidaro įspūdis, kad patekai į kitą, savas taisykles turintį pasaulį.
Kone pusę rezervato ploto užima Kamanų pelkė, kurioje priskaičiuojama 12 sunkiai išbrendamų klampynių. Pastarosiose yra net 120 ežerokšniais vadinamų gilių, tačiau nedidelių vandens telkinių.
Rezervate tyvuliuojantis Kamanų senežeris – ledynmečiu susiformavusio ežero liekama. Vos 3 metrų gylio vandens telkinį labiausiai mėgsta paukščiai, kurių, sezoninių migracijų metu jų čia susirenka daugybė.
Negilius rezervato vandens telkinius pamėgo didžiausias iš visoje Europoje gyvenančių tritonų, vadinamas skiauterėtuoju. Didžiausias – skamba bauginančiai? Neišsigąskite, jo ilgis siekia vos 14-20 cm. Jeigu lankysitės birželio-liepos mėnesiais, galbūt išvysite baltamargę šaškytę – drugį, įrašytą į Lietuvos raudonąją knygą. Ne mažiau įspūdingas ir žalvarinis puošniažygis ar juodasis opolonas. Saugomų vabzdžių Kamanų gamtiniame rezervate priskaičiuojama 14.
Čia gyvena net 46 saugomų paukščių rūšys! Aukštapelkę pamėgo dirvinis sėjikas, čia užsuka ir pievinės lingės. Rezervate įsikūrė ir Lietuvoje retai sutinkami tetervinai, tikučiai ir žvirblinės pelėdos. Kamanų gamtinis rezervatas – vieta, kurią aplankyti būtina kiekvienam paukščių entuziastui.
Ne mažiau įspūdinga augalija. Maždaug 4 tūkst. hektarų užimančiame rezervate aptinkamos 36 saugomos augalų rūšys. Plačialapę klumpaitę išduoda didelis geltonas žiedas, raktažolę pelenėlę priešingai – kuklūs, šviesiai violetiniai žiedeliai. Beje, Kamanų gamtiniame rezervate auga sparčiai nykstanti vabzdžiaėdžių augalų rūšis – mažalapė saulašarė. Ar žinojote, kad tokį mitybos būdą lėmė skurdi aplinka, kurioje ir aptinkami vabzdžiaėdžiai? Teigiama, kad dėl būtinų medžiagų stygiaus dirvožemyje, šiems augalams evoliucijos eigoje teko prisitaikyti ir pradėti misti vabzdžiais.
Kamanų gamtinis rezervatas fotografo akimis:
