Problema – transportas ir žemės ūkis
Lietuvoje per 2015 metus į atmosferą buvo išmesta daugiau kaip 20,1 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tai – 1 proc. daugiau nei 2014 metais. Didžiausiu šiltnamio dujų šaltiniu Lietuvoje Aplinkos apsaugos agentūros Klimato kaitos skyriaus vyr. specialistė Agnė Kavšinė įvardijo energetikos sektorių, kurio emisija į atmosferą sudaro net 55 proc. visų šalyje išmetamų šiltnamio dujų. Minėto sektoriaus pagrindinis teršalų šaltinis yra transportas, jo dalis siekia net 48 proc. Antroje vietoje pagal susidariusį šiltnamio dujų kiekį, pasak pašnekovės, yra žemės ūkis, o toliau rikiuojasi pramonė ir atliekų sektorius.
Didžiausi šiltnamio dujų šaltiniai Lietuvoje – transporto ir žemės ūkio sektoriai.
A.Kavšinė atkreipė dėmesį į tai, kad šiltnamio dujų kiekis per minėtą laikotarpį transporto ir žemės ūkio srityse augo, o pramonės sektoriuose ir išliko beveik toks pats. Svarbu paminėti, kad energijos gamybos, kuro deginimo įmonėse, namų ūkiuose bei atliekų sektoriuje iš sąvartynų ir nuotekų šiltnamio dujų sumažėjo. „Palyginti su praėjusiais metais labiausiai išaugo išmetamų šiltnamio dujų kiekis transporte – daugiau kaip 5 proc. ir žemės ūkyje – 3 proc. Pastarajam ypač padidėjo tarša iš žemės ūkio dirvožemių dėl ariamos žemės ir sintetinių trąšų naudojimo“, – komentavo specialistė. Anot jos, pagrindinės Lietuvoje išmetamos šiltnamio dujos yra anglies dioksidas. Jo dalis sudarė 65 proc. viso 2015 m. išmesto kiekio.
Akivaizdūs pokyčiai
Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė tikino, kad padidėjusių šiltnamio dujų kiekis veikia kone kiekvieną sritį ir padariniai yra matomi akivaizdžiai. „Padaugėjo dienų, kai aplinkos temperatūra yra aukštesnė nei 35 laipsniai. Per 50 metų vidutinė metinė temperatūra padidėjo 0,7 proc., vidutinis metinis kritulių kiekis – 4 proc., dienų su sniego danga sumažėjo vidutiniškai dešimčia per metus. Baltijos jūros lygis Klaipėdoje pakilo 14–16 cm. Tai, akivaizdu, labai rimti pokyčiai“, – tikino specialistė.
Globalinis atšilimas, pasak pašnekovės, neabejotinai veikia ir augmeniją, gyvūniją bei žmones. „Dėl klimato kaitos kai kurios augalų rūšys pradeda nykti, o atsiranda net tik įvairūs invaziniai augalai, gyvūnai ir parazitai, bet ir jų atnešamos ligos. Pasitaiko maliarijos atvejų, padidėjęs alerginių susirgimų skaičius. Ypač klimato kaitos poveikis turi įtaką vyresniems, vaikams, žmonėms sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis“, – kalbėjo S.Znutienė.
Globalinis atšilimas turi didelę įtaką ir ekstremaliems reiškiniams – uraganams, audroms, liūtims, didžiulėms stichijoms, kurios sukelia milžiniškų padarinių. S.Znutienė tikino, kad jau dabar yra atsargiai kalbama apie tai, kas nutiktų, jei nepavyktų išlaikyti vidutinės pasaulio temperatūros nepadidėjimo daugiau nei 2 laipsniai tikslo, nes scenarijai galėtų būti labai baisūs.
Dėl klimato kaitos kai kurios augalų rūšys pradeda nykti, o atsiranda net tik įvairūs invaziniai augalai, gyvūnai ir parazitai, bet ir jų atnešamos ligos.
„Jei temperatūra kils ir toliau, tai paveiks visus sektorius – ir pramonę, ir transportą, ir kitus. Tai pareikalaus nemažai investicijų bei pastangų žmogui prisitaikyti. Sakykime, jei daugės dienų, kai temperatūra viršija 30 laipsnių, tai paveiks kelio dangas, nes esant dideliam karščiui jos lydosi. Karštis atsilieps ir geležinkelių veiklai, vis dažniau dėl saugumo ją teks stabdyti. Taip galima vardinti daugybę veiklų ir sričių, prisitaikyti ir kovoti su padariniais turės visi“, – tikino pašnekovė.
Senas arba galingas
Transportą ir žemės ūkį kaip problemiškiausias sritis įvardijo ir Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė, tokiai tendencijai paaiškinti ji turėjo kelis argumentus. „Automobilių emisija didėja ne tik todėl, kad Lietuvoje daugėja automobilių, bet ir dėl seno mūsų automobilių parko. Lietuvoje eksploatuojamų automobilių vidutinis amžius yra 15 metų, tai yra seni ir Euro 5, Euro 6 standartų neatitinkantys automobiliai“, – dėstė pašnekovė.
Kita ne ką mažiau svarbi priežastis, pasak S.Znutienės, nauji automobiliai – nemažą procentą naujų Lietuvoje įsigyjamų automobilių sudaro didelės ir galingos transporto priemonės, kurios dažnai nėra draugiškos aplinkai.
Automobilių emisija didėja ne tik todėl, kad Lietuvoje daugėja automobilių, bet ir dėl seno mūsų automobilių parko.
Pašnekovė darė prielaidą, kad galbūt pirkti didelius ir galingus automobilius lietuvius skatina oro sąlygos, retai apgyvendinta Lietuva, kai tenka vykti didelius atstumus, tačiau vis dėlto, didžiausiu argumentu specialistė įvardijo valstybinės politikos stoką. „Šalyse, kurios siekia ambicingų klimato kaitos švelninimo tikslų, numatytos PVM lengvatos įsigyjantiems mažą ir netaršų automobilį. Tokie žingsniai tikrai skatintų gyventojus persėsti į „žalesnius“ automobilius“, – neabejojo S. Znutienė.
Nykstančios pievos
Žemės ūkio sektorius, Klimato kaitos politikos skyriaus vedėjos teigimu, irgi turėtų būti stebimas per padidinamąjį stiklą. „Palyginus 2014-uosius su 2015-aisiais matyti, kad emisija iš ariamos žemės padidėjo nuo 47 iki 53 proc., tai yra daug. Važiuodamas per Lietuvą kiekvienas gali aiškiai matyti – kur anksčiau būdavo pievos, laukai, dabar – suartos žemės, auginami javai. Pats auginimas, aišku, nėra blogai, bet yra būtina skatinti sėjomainą, o tam trūksta teisinio ir ekonominio reguliavimo. Dabar gaunamas geras derlius, dideli pelnai, todėl ariami plotai vis didėja. Kai nėra sėjomainos, žemė neatsigauna, trąšų reikia vis daugiau ir taip ji yra nualinama“, – aiškino pašnekovė.
Anot S.Znutienės, būtina išlaikyti ir ilgalaikes pievas, nes jos svarbios ne tik dėl biologinės įvairovės, jos kartu su miškais absorbuoja išmetamą šiltnamio dujų kiekį. „Dabar gavę paramą ūkininkai nusiperka technikos, intensyviai naudoja žemės naudmenas, sakykime, javų auginimui, tačiau kartais tai daro net tose žemėse, kurios tam visiškai netinkamos. Teisinis reglamentavimas būtinas ir čia, kad nebūtų ariamos žemės, kurios gal labiau tinkamos pievoms, miškams“, – kalbėjo specialistė.
Būtina išlaikyti ir ilgalaikes pievas, nes jos svarbios ne tik dėl biologinės įvairovės, jos kartu su miškais absorbuoja išmetamą šiltnamio dujų kiekį.
Kokie numatomi žingsniai?
S.Znutienė tikino, kad Lietuva kartu su kitomis ES šalimis ryžtingai imasi įgyvendinti klimato kaitos švelninimo tikslus iki 2030 m. yra numatyta nemažai priemonių. „Skiriamas dėmesys viešojo transporto ir elektromobilių infrastruktūros plėtrai. Pastarasis aspektas yra itin svarbus, nes negalime skatinti žmonių pirkti elektromobilius, kai paprasčiausiai nėra sukurta pakankama jų pakrovimo infrastruktūra“, – aiškino pašnekovė.
Jau dabar, pridūrė pašnekovė, elektromobiliams yra suteikiama lengvatų – važiuoti autobusų juosta, nemokamai statyti automobilį parkavimo vietose. „Aišku, šių paskatų yra mažai, todėl jau ir Lietuvoje yra kalbama apie mokestinės lengvatas netaršiems automobiliams įsigyti. Tai būtų kur kas efektyviau“, – neabejojo S.Znutienė. Neabejotinai, anot pašnekovės, , didelis dėmesys turės būti skirtas ir žemės ūkiui, kurio veiklą būtina kreipti aplinkosauginius reikalavimus atitinkančia darnaus ūkininkavimo kryptimi.
