OUI – kas tai?
Oro užterštumo lygio indeksas – tai aplinkoje išmatuotų teršalų koncentracinė išraiška, naudojama supaprastintam oro kokybės apibūdinimui, kurią galima sekti kasdien. Nustatant šį indeksą, remiamasi skirtingais teršalų koncentracijų lygiais. Šis indeksas pagrįstas kietųjų dalelių, azoto dioksido, sieros dioksido, anglies monoksido, ozono koncentracijų įvertinimu. Įvertinus koncentracijas pagal matavimo stočių duomenis nustatomas indeksas.
Atitinkamai nuo indekso lygio žemėlapyje galite matyti penkių skirtingų spalvų žymeklius. Turkio spalvos žymeklis reiškia labai žemą užterštumo lygį, žalios spalvos – žemą, geltonos – vidutinį, raudonos – aukštą, o violetinės – labai aukštą užterštumo lygį. Priklausomai nuo aplinkos užterštumo lygio teikiamos rekomendacijos, kaip apsisaugoti nustačius aukštą ar labai aukštą taršos lygį.
Kaip elgtis, kad išvengtume žalingo poveikio sveikatai?
Oro kokybė yra svarbi mums visiems, ji prisideda prie mūsų savijautos ir sveikatos. Jeigu jūsų apskrityje nustatytas labai žemas arba žemas užterštumo lygis, vadinasi oro kokybė yra gera, galite mėgautis švariu oru ir aktyviai leisti laiką lauke. Jeigu užterštumo lygis vidutinis – jautrios gyventojų grupės (vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys) turėtų vengti ilgesnių pasivaikščiojimų ar kitos aktyvesnės veiklos prie intensyvaus eismo gatvių, sankryžų.
Jeigu užterštumo lygis aplinkoje aukštas, aktyvia veikla atvirame ore gali užsiimti tik visiškai sveiki žmonės. Siekiant išvengti dar didesnio oro užterštumo, rekomenduojama nevažiuoti savu automobiliu, patariama naudotis viešuoju transportu.
Esant labai aukštam oro užterštumo lygiui rekomenduojama kuo mažiau būti atvirame ore, o būnant patalpose patariama neatidarinėti langų. Pajutus sveikatos sutrikimus, svarbu iškart kreiptis į gydytojus.
Kokie teršalai tvyro mūsų aplinkoje?
Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai – rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai, dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai ir kt. Kuo dalelės smulkesnės, tuo giliau jos gali prasiskverbti į žmogaus organizmą ir tuo didesnį neigiamą poveikį turėti sveikatai. Pačios smulkiausios dalelės gali kauptis plaučių audiniuose ir sukelti rimtus ne tik kvėpavimo organų, bet ir širdies bei kraujagyslių funkcijos sutrikimus.
Į žmogaus organizmą kietosios dalelės patenka kvėpuojant. Kietųjų dalelių poveikis organizmui priklauso nuo jų frakcijos dydžio, fizikinių ir cheminių savybių bei koncentracijos. Stambesnės daleles sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, todėl didelio pavojaus sveikatai jos nekelia. Tuo tarpu mažesnės dalelės gali nusėsti bronchuose ir plaučiuose, sukeldamos kosulį ir čiaudulį. Mažesnės dalelės gali kauptis plaučių audiniuose ir sukelti rimtus ne tik kvėpavimo organų, bet ir širdies bei kraujagyslių funkcijos sutrikimus, skatinti astmos paūmėjimą, alergiją.
Ozonas – tai bespalvės aštroko kvapo dujos. Ore esantis ozonas laikomas teršalu, nes didesnė jo koncentracija kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai. Tai antrinis teršalas, kuris neišmetamas į atmosferą tiesiogiai gamybinių procesų metu, bet susidaro atmosferoje vykstant fotocheminėms reakcijoms.
Ozono koncentracija ore padidėja pavasarį, bet didžiausias koncentracijos lygis būdingas vasaros metu. Dėl ozono susidarymo aplinkoje ypatumų didžiausia šio teršalo koncentracija paprastai stebima priemiesčiuose karštomis ir saulėtomis dienomis. Padidėjusi šio teršalo koncentracija aplinkos ore neigiamai veikia žmogaus sveikatą, gali pažeisti žemės ūkio kultūras. Ozonas dirgina kvėpavimo takus, gali paaštrinti plaučių ligas, sukelti astmos priepuolius. Neigiamą poveikį gali pajusti net ir sveiki žmonės, ypač jei yra padažnėjęs jų kvėpavimas, pavyzdžiui, sportuojant, dirbant fizinį darbą.
Azoto dioksidas – tai rausvai rudos spalvos aštraus kvapo dujos. Azoto junginiai yra visų degimo procesų produktas, tačiau daugiausia į atmosferą jų patenka su transporto išmetamosiomis dujomis bei deginant kurą šildymo įrenginiuose. Padidinta azoto dioksido koncentracija aplinkos ore gali dirginti plaučius, sumažinti organizmo atsparumą kvėpavimo takų infekcinėms ligoms. Be to, azoto oksidai yra vieni iš svarbiausių rūgščių kritulių sudarymo komponentų, kenkiančių augmenijai.
Sieros dioksidas – tai į aplinką degant kurui išsiskiriančios dujos, kurių sudėtyje yra sieros. Pagrindiniai taršos sieros dioksidu šaltiniai yra energetikos objektai, pramonė, ypač naftos produktų perdirbimas, sieros rūgšties gamyba.
Sieros dioksido poveikis sveikatai priklauso nuo jų koncentracijos ore. Esant didelei koncentracijai pavojingas ir labai trumpalaikis poveikis. Sieros dioksidas sukelia refleksinį kosulį, bronchų suvaržymą, takų gleivinių paburkimą, tuo pačiu pasunkina ir padažnina kvėpavimą ir širdies ritmą, dirgina akių gleivinę.
Anglies monoksidas – tai nuodingos bespalvės, bekvapės dujos, dar vadinamos „smalkėmis“. Šie teršalai susidaro nepilnai sudegus organiniams junginiams. Pagrindiniai šaltiniai – automobilių išmetamosios dujos, sunkioji pramonė, šildymas. Esant padidėjusiai šio teršalo koncentracijai aplinkos ore, į plaučius patekęs anglies monoksidas per alveoles patenka į kraują. Kraujyje jis jungiasi su hemoglobinu ir sudaro junginį, kuris trukdo kūno audinius bei organus aprūpinti deguonimi. Ypač jautrūs šioms dujoms yra vaikai bei vyresnio amžiaus asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių sistemos bei kvėpavimo organų ligomis.
Kaip kiekvienas galime prisidėti prie oro taršos mažinimo?
Kiekvienas savo buityje gali prisidėti prie oro taršos mažinimo. Net maži žingsneliai buityje, tapę pavyzdžiu aplinkiniams, įkvepia dideliems pokyčiams. Štai keletas paprastų idėjų, kurias kiekvienas gali įgyvendinti namuose, kelyje ar parduotuvėje.
1. Namuose:
- Mažinkite energijos vartojimą – išjunkite elektros prietaisus iš tinklo, kai jų nenaudojate, išjunkite šviesą, kai išeinate iš kambario. Pakeiskite kaitrines lemputes į energiją taupančias.
- Rūšiuokite atliekas: popieriaus, plastiko, stiklo ir metalo, o organines atliekas galite panaudoti kompostui.
- Lauko apšvietimui naudokite lempas su judesio davikliais arba specialius šviestuvus su saulės baterijomis.
- Naudokite mažai lakiųjų organinių junginių turinčius arba vandens pagrindu pagaminus dažus, lakus, klijus, valiklius.
- Nedeginkite pernykštės žolės, buitinių atliekų, ypač plastiko, gumos savo sode, krosnyje arba kitame šildymo įrenginyje.
2. Parduotuvėje:
- Pirkite vietoje išaugintus produktus, kad sutrumpėtų krovinių gabenimo kelias.
- Vietoje popierinių ir plastikinių maišelių naudokite daugkartinio naudojimo pirkinių krepšius.
- Rinkitės daugkartinio naudojimo pakuotes.
3. Kelyje:
- Planuokite savo keliones automobiliu. Taupykite degalus ir taip sumažinsite oro taršą.
- Venkite naudotis automobiliu trumpoms kelionėms – važiuokite su bendrakeleiviais, kai įmanoma, eikite pėsčiomis, važiuokite dviračiu ar viešuoju transportu.
- Išjunkite variklį, kai automobilis nejuda, jei įstrigote eismo spūstyje ar stovėsite ilgiau nei minutę.
- Vairuokite ramiai – staigiai stabdant ar didinant greitį didėja degalų sąnaudos.
- Atsižvelgdami į eismo sąlygas, naudokite kiek įmanoma aukštesnę pavarą.
- Stenkitės važiuoti pastoviu greičiu – tada išmetamų teršalų emisijos yra mažiausios.
