Nudžiūvę sengirės, greta Juodkrantės, medžiai jau 20-ti metai kenčia nuo čia įsikūrusių kormoranų kolonijos. Ji buvo išsiplėtusi iki 4 tūkst. perinčių porų, dabar jų skaičiuojama kiek daugiau nei 2,5 tūkst.
Tai viena didžiausių kormoranų kolonijų Europoje ir pati didžiausia Lietuvoje. Pasak gamtosaugininkų, nuo rūgščių šių paukštų išmatų pažeista maždaug 20 ha sengirės, o visai suniokota apie 10 ha miško.
„Esu už tai, kad būtų didesnis dėmesys skiriamas sengirės saugojimui ir taikytos kitokios baidymo priemonės, nuo Juodkrantės pusės daugiau. Bet dėl pačios populiacijos reguliavimo yra daug klaustukų, ar tai veiksminga. Bet kokiu atveju, ši vieta, net ir išnaikinus juos, neliktų tuščia, nes turim didelę paukščių koloniją Rusijos pusėje – apie 10 tūkst. porų“, – sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtininkė Emilija Razmienė.
8 metai kormoranų, mintančių žuvimi, ir, žvejų teigimu, mažinančių jų laimikį, skaičių Aplinkos ministerija bando reguliuoti. Europos Sąjungos Paukščių direktyva draudžia kormoranų medžioklę. Tad pavasarį Juodkrantės sengirėje nubaidomi paukščiai, kad būtų atšaldyti jų kiaušiniai.
„Kasmet taip 1000 porų ir neišperi jauniklių, neišaugina, kasmet neužauga maždaug trečdalis jauniklių. Ir pastaraisiais metais apie tūkstančiu sumažėjo kolonija. Čia reguliuojant siekiame, kad apie pusantro tūkstančio porų gyventų“, – pasakojo Aplinkos ministerijos vyr. specialistas Selemonas Paltanavičius.
Gerokai mažesnės kormoranų kolonijos įsikūrusios prie Elektrėnų, Drūkšių ežero, Pajūrio regioniniame parke. Jų skaičius ten irgi mažinamas.
Iki šiol mokslininkai aiškinasi, kas vertingiau – miškas ar kormoranų kolonija.
Apie tai bus kalbama ir kitą savaitę Saugomų teritorijų tarnyboje, kur mokslininkai pateiks išsamius kormoranų, sengirės, kitus tyrimus bei rekomendacijas.
