Vilnietis D.Jankauskas dažnai atvyksta poilsiauti prie Dringykščio ežero Ignalinos rajone, todėl puikiai pažįsta vietos apylinkes. Vasario mėnesį vyras nustėro pamatęs, kaip vykdomi privataus miško kirtimai.
D.Jankauskas užfiksavo žmogaus juosmenį siekiančias provėžas, naftos produktų pėdsakus, suniokotą ežero pakrantę, upelį, šalia kelio sužalotus medžius, kurie į išduotų kirtimo leidimų teritoriją nepatenka.
Kirtimo darbai buvo atliekami šalia „Natura 2000“ teritorijos, čia poilsiautojas rado paliktus benzino ar kitų techninių skysčių bakus.
„Buvo važiuojama ežero pakrante, du, trys metrai nuo vandens, vietomis – metras nuo ežero kranto. Kadangi aš ten žvejodavau ir nemažai laiko leidžiu šiose apylinkėse, man labiausiai sukėlė pyktį, kad buvo sumaitota Švoginos upelio vaga. Upelis jungia du ežerus, jis yra pažymėtas žemėlapyje“, – 15min teigė Domantas.
Vasario 19 dieną D.Jankauskas apie galimus aplinkosaugos pažeidimus pranešė Aplinkos apsaugos departamentui, informacija taip pat pasidalino ir su visuomenininkais – nevyriausybine organizacija „Girių inspekcija“, vienijančia nepriklausomus miško stebėtojus.
15min Aplinkos aplinkos departamentas teigė, kad vykę kirtimai buvo suderinti su Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijomis, buvo išduotas Valstybinės miškų tarnybos (VMT) leidimas. Mediena buvo traukiama per sklypuose nustatytus servitutus, už servitutinio keliuko sugadinimą kirtimus vykdžiusiam asmeniui surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
Kirtusiajam duotas nurodymas sutvarkyti kelią, jam gresia bauda nuo 60 iki 140 eurų.
AAD informavo, kad patikrinimo metu benzino ar kitų skysčių talpų nebuvo užfiksuota.
Patikrinimą prie Dringykščio ežero atliko AAD Miškų kontrolės departamento Panevėžio miškų kontrolės skyriaus specialistai.
Užfiksavo naftos dėmes ir sužalotus medžius
AAD Miškų kontrolės departamento direktoriaus Tadeušo Ablačinskio atsakyme, atsiųstame D.Jankauskui ir „Girių inspekcijai“, rašoma:
„Ant servitutinio kelio buvo pastebėtos naftos produktų dėmės, o šalia kelio sužaloti medžiai. Asmuo, kirtęs mišką ir traukęs medieną, nurodė, kad naudota technika buvo tvarkinga, traukiant medieną medžiai nebuvo sužaloti ar kitaip paveikti, neigia, kad šie pažeidimai atsirado dėl jo kaltės. Jokių kitų įrodymų negauta, todėl kalti asmenys nenustatyti.“
Domantą šis AAD atsakymas nuvylė. Vyras pabrėžia, kad sužaloti medžiai užfiksuoti būtent tose vietose, kuriose transporto priemonės buvo užklimpusios. AAD atsakyme rašoma, kad aplinkosaugininkai užfiksavo naftos produktų dėmes ir sužalotus medžius, tačiau kas jas paliko – taip ir nenustatė.
15min AAD teigė, kad vykusiame tyrime įrodymų, patvirtinančių vieno ar kito asmens kaltę, nenustatyta, tačiau pareigūnai šiuo metu atlieka papildomus vietovės patikrinimus ir jei nustatys naujas aplinkybes – tyrimą atnaujins.
Siekiant pašalinti galimą taršą buvo pasitelkta Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pagalba.
„Susidaro toks įspūdis, kad jie į vietą nevyko, nes jie nieko nekalba apie išvažinėtą upelio vagą. Jokių komentarų nėra apie tai, kada bus sutvarkyta natūrali upelio vaga. Nekalbama apie jokius grunto mėginius. Ar buvo semta iš balų vanduo ir patikrinta?
Jie apklausė kirtusį asmenį, aplinkosaugininkams užteko jo paaiškinimo, kad jokių naftos pėdsakų nepaliko ir medžių pakeliui nesužalojo. Ar gali departamento tyrėjas kliautis suinteresuoto asmens nuomone?“ – stebėjosi apie galimus pažeidimus pranešęs vyras.
D.Jankauskas teigia, kad ne tik naftos produktų pėdsakai, kurie driekėsi keletą kilometrų, sukėlė abejonių apie naudojamą netinkamos būklės techniką, bet ir rastos miškovežio dalys.
„Aš nežinau, kas turėtų įvertinti techninę būklę, bet mes radom pačių automobilių detalių – vikšrą, kitas detales, išmėtytas miške, tai turbūt tvarkinga technika važiuodama detalių nemėto“, – teigė pranešėjas.
Vyras sakė, kad jį nustebino ir nupjauti prie Dringykščio ežero augę beržai, kurie į kirtimų teritoriją nepateko. Tačiau aplinkosaugininkams kirtimus vykdęs asmuo nurodė, kad medžiai gulėjo ant servitutinio kelio, o juos nupjovė tik todėl, kad trukdė pravažiuoti technikai.
„Girių inspekcija“ nurodo, kad miško teritorija, kurioje vyko kirtimai ir buvo traukiama mediena, turi net kelis apsaugos statusus – draustinis, nacionalinis parkas, buveinių apsaugai svarbi teritorija, paukščių apsaugai svarbi teritorija.
Saugomos paukščių rūšys – juodasis peslys, žuvininkas, griežlė, žvirblinė pelėda, lututė, žalvarnis, taip pat čia gyvena ir į Lietuvos Raudonąją knygą įtrauktas jūrinis erelis.
