Pasak žurnalisto, prognozuojama, kad jų išvaizda, maistinė vertė, prieinamumas ir kaina netrukus pasikeis, nes keičiasi regionai, kur tie produktai auginami, ir ūkininkai renkasi kultivuoti kitus maistinius augalus, kuriems tinka šiltesni orai arba kurie yra mažiau jautrūs klimato pokyčiams.
Sunku paneigti, kad klimato kaita paveiks žemės ūkį, tačiau, kaip rašoma naujienų portale treehugger.com, būtų klaida manyti, kad šiltesnis oras visada reiškia geresnes ūkininkavimo sąlygas. „Lietaus trūkumas ar nepakankamai šaltas oras kai kuriems augalams gali būti pražūtingas“, – portalas cituoja D.Stone'ą.
Štai keturi daugelyje pasaulio šalių populiarūs produktai, kurių kol kas galime lengvai ir gana nebrangiai įsigyti beveik visur. Pasak D.Stone'o, netrukus tai gali pasikeisti.
1. Kava
Šiltesnis, drėgnesnis oras sudaro palankias sąlygas veistis kenkėjams, kurie kelia pavojų kavos plantacijoms. Visame pasaulyje kava šiuo metu auginama vadinamojoje Kavos juostoje – palyginti siauroje zonoje, juosiančioje visą planetą, kur yra būtent tokios sąlygos, kokių reikia kavamedžiams augti.
Dabar į šią juostą patenka tam tikros teritorijos, esančios 70 šalių, įskaitant Vietnamą, Braziliją, Kolumbiją, Tanzaniją, Etiopiją ir Centrinės Amerikos valstybes, tačiau jose gamtinės sąlygos sparčiai keičiasi.
Orams visame pasaulyje šylant kavą galbūt būtų galima auginti ir kitose šalyse, tačiau ir jose plantacijoms pavojų keltų nenuspėjami ir ekstremalūs orai, nes kava yra lepus augalas. Dabar mes geriame tik dviejų rūšių – arabiškos ir robustos – kavą, nors šio augalo rūšių yra ir daugiau.
Galbūt eksperimentuojant būtų galima išveisti naujų kavos veislių, kurios būtų atsparesnės aplinkos sąlygoms ir iš kurių būtų galima ruošti daugelio žmonių taip mėgstamą gėrimą. Problema ta, kad 60 procentų laukinių kavamedžių rūšių jau beveik išnyko dėl vis kylančios temperatūros, sausrų ir žmonių ūkinės veiklos, todėl laiko mums lieka vis mažiau.
2. Bananai
Bananai – vienas universaliausių ir labiausiai paplitusių vaisių, prekybos centruose jų galima rasti beveik kiekvienoje pasaulio šalyje ir dažnai jie būna palyginti nebrangūs. Deja, šių visiems pažįstamų ir daugelio mėgstamų vaisių vieną dieną parduotuvių lentynose gali nebelikti, jei nebus suvaldytas agresyvus grybelis, vadinamas Panamos liga arba „Tropical Race 4“ (TR4).
Tinklapyje nypost.com rašoma, kad situacija tokia rimta, kad net galima teigti, jog šiuo metu bananai taip pat kovoja su baisia pandemija, tik ne koronaviruso, o TR4.
Mokslininkai visame pasaulyje laužo galvas, kaip greičiau sustabdyti TR4 plitimą – ši liga, atsiradusi prieš 30 metų, yra labai užkrečiama ir dabar niokoja bananų plantacijas Afrikoje, Azijoje, Australijoje, Viduriniuose Rytuose, o neseniai išplito ir Kolumbijoje, kur praėjusią vasarą dėl to buvo paskelbta nepaprastoji padėtis.
Vienas iš sprendimų būtų sukurti genetiškai modifikuotą bananų veislę, taip pat bandoma išrasti vakciną, tačiau kol kas to padaryti nepavyko.
3. Vynas
Vynuogės visuomet buvo lepus augalas, tačiau labai gali būti, kad vynuogynų savininkams ir vyndariams netrukus ateis dar sunkesni laikai. „Vynas ir toliau bus gaminamas, tačiau pasikeitusios klimato sąlygos ir dirvožemio būklė privers vyndarius gerokai pasistengti, kad išsaugotų firminį savo vynų skonį“, – savo „National Geographic“ straipsnyje rašo D.Stone'as.
Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad pasaulinei temperatūrai padidėjus 2 laipsniais, regionų, kurie tinka vyno vynuogėms auginti, plotas gali susitraukti net 56 procentais. Jei Žemės temperatūra pakiltų 4 laipsniais, mes prarastume 85 procentus tokioms vynuogėms tinkamų teritorijų.
Gera naujiena yra ta, kad įmanoma išveisti naujų, atsparesnių vynuogių veislių, tačiau norint tai padaryti, reikės daug pokyčių – pradedant vyno ženklinimo įstatymais, baigiant žemės ūkio praktika. Be to, dar reikės įsitikinti, kad iš kitokių vynuogių pagamintas vynas patiks vartotojams.
4. Alyvuogės
D.Stone'as rašo, kad „ankstyvos šalnos, stiprus lietus ir vėjas pernai pakenkė Italijos alyvuogių derliui. Tokie orų kraštutinumai daug kur gali menkinti alyvuogių ūkių našumą“.
Iš tiesų, tinklapyje TreeHugger.com dar 2017 metais buvo rašoma, kad karštas tvankus oras pritraukė vaisių muselių ir bakterijų į Italijos alyvmedžių giraites, karščio bangos sunaikino dalį Graikijos pasėlių, o potvyniai Ispanijoje taip pat sugadino dalį derliaus.
Nuo to laiko padėtis tik blogėja. Dabar Viduržemio jūros regione augančioms alyvuogėms regionams grasina bakterija, vadinama Xylella fastidiosa arba alyvuogių raupsais, kuri trikdo maisto medžiagų apykaitą alyvmedžiuose, dėl to augalai gali nudžiūti ir žūti.
Nuo bakterijos atsiradimo Italijoje pasėlių derlius sumažėjo 60 proc. Jei netrukus nebus imtasi efektyvių priemonių, gali būti, kad rinktinių alyvuogių skanausime daug rečiau.
