Jungtinės Karalystės vyriausybė, Jungtinių Tautų klimato konferencijos COP26 organizatorė, nurodė, kad naujajai miškų apsaugos iniciatyvai bus skirta beveik 20 mlrd. dolerių (apie 17,2 mlrd. eurų) valstybinių ir privačių lėšų. Palaikymą šiam projektui išreiškė daugiau kaip 100 lyderių, kurių šalyse auga daugiau kaip 85 proc. visų pasaulio miškų, įskaitant Amazonės drėgnąsias atogrąžų girias, Kanados borealinius miškus Kongo baseino drėgnuosius miškus.
Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas sakė, kad susitarimas stabdyti miškų nykimą yra itin svarbus stengiantis, kad pasaulio klimatas atšiltų ne daugiau kaip 1,5 Celsijaus laipsnio, kaip numato 2015 metų Paryžiaus sutarties ambicingiausias uždavinys.
„Klimato kaita ir biologinė įvairovė yra dvi tos pačios monetos pusės, – antradienį sakė B.Johnsonas. – Negalime užkirsti kelio niokojamam buveinių ir rūšių nykimui nesuvaldę klimato kaitos, ir negalime suvaldyti klimato kaitos nesaugodami savo gamtinės aplinkos ir negerbdami autochtonų teisių.“
„Taigi, saugoti mūsų miškus – ne vien teisingas būdas veikti, siekiant suvaldyti klimato, kaitas, bet ir teisingas kursas į labiau klestinčią ateitį mums visiems“, – pridūrė premjeras.
Prie iniciatyvos prisidėjo Brazilija ir Rusija, anksčiau sulaukusios kritikos dėl spartėjančio savo miškų naikinimo. Šį planą taip pat parėmė Jungtinės Valstijos, Kinija, Australija ir Prancūzija.
Susitarimas dėl miškų yra pirmasis iš dviejų antradienį laukiamų svarbių pranešimų Glazge. Vyriausybės taip pat turėtų paskelbti apie tarptautinį susitarimą per šį dešimtmetį 30 proc. sumažinti metano, vienų iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), išlakas.
Vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad prie šios iniciatyvos prisidės 90 šalių, įskaitant „pusę iš daugiausiai metano išmetančiųjų 30-uko“.
Įsipareigojimai - ne nauji
Lyderiai susitarė „iki 2030 metų sustabdyti miškų nykimą“ ir šį procesą nukreipti priešinga linkme – miškų plotų didėjimo. Taip pat numatoma užtikrinti autochtonų tautų teises ir pripažinti „jų, kaip miško sergėtojų, vaidmenį“.
B.Johnsonas teigė, kad toks įsipareigojimas yra „beprecedentis“, panaši deklaracija buvo paskelbta per 2014 metų klimato JT klimato konferenciją Niujorke.
Tąsyk daugiau kaip 200 šalių, įmonių ir autochtonų grupių įsipareigojo iki 2020 metų miškų nykimo spartą sumažinti perpus ir iki 2030-ųjų pasiekti, kad miškų plotai nebemažėtų.
Vis dėlto po septynerių metų atliktas įvertinimas atskleidė, kad faktiškai nė viena vyriausybė šių įsipareigojimų nevykdė.
Medžiai toliau buvo kertami pramoniniu mastu, taip pat Amazonėje, kur miškų naikinimas netgi suintensyvėjo į valdžią atėjus kraštutinių dešiniųjų pažiūrų prezidento Jairo Bolsonaro vyriausybei.
2020 metais miškų nykimo tempas Brazilijoje toliau didėjo, o šios šalies išmetamų ŠESD kiekis padidėjo 9,5 procento.
Žmonija jau yra išnaikinusi pusę mūsų planetos miškų. Šio proceso žala klimatui dar labiau padidėja, kai anglies dvideginį sugeriančius medžius pakeičią galvijų ganyklos arba monokultūrų pasėliai.
Apie ketvirtadalis viso dėl žmogaus veiklos išmetamo anglies dvideginio siejamas su žemėnaudos kaita – miškų kirtimu dėl medienos ir kitokiu jų naikinimu bei žemės ūkio naudmenų plėtra.
Vis daugiau tyrimų duomenų atskleidžia grėsmę, kad Amazonės baseinas iš anglies junginių gaudyklės dėl miškų nykimo ir sausrų gali tapti papildomų ŠESD išlakų šaltiniu .
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį sakė, kad miškai yra „neatsiejamas elementas, kad mūsų klimato tikslai išliktų pasiekiami“. Jis ragino lyderius pastangas sustabdyti miškų nykimą vertinti ne mažiau rimtai negu užmojus mažinti išmetamų ŠESD kiekį.
Dar 10 metų
Tuo metu aplinkosaugos aktyvistų organizacija „Greenpeace“ kritikavo Glazgo iniciatyvą kaip faktiškai uždegančią žalią šviesą „dar dešimtmečiui miškų naikinimo“.
„Autochtonai ragina, kad 80 proc. Amazonijos iki 2025 metų taptų saugoma ir jie yra teisūs – reikia būtent to“, – sakė „Greenpeace“ padalinio Brazilijoje vykdomoji direktorė Carolina Pasquali.
„Klimatas ir gamtos pasaulis negali sau leisti šio susitarimo“, – pridūrė ji.
Pirmadienį Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas ragino į COP26 susirinkusius lyderius imtis veiksmų žmonijai apsaugoti.
„Atėjo laikas pasakyti: užteks“, – sakė jis.
„Užteks niokoti biologinę įvairovę. Užteks žudyti save anglies [dvideginiu]. Užteks deginti, gręžti ir kastis vis giliau. Mes kasame savo pačių kapą“, – perspėjo JT vadovas.
JT konferencija tęsis dvi savaites, iki lapkričio 12 dienos. Jos dalyviai stengsis suderinti nacionalinius planus, turinčius užkirsti kelią labiausiai niokojantiems pasaulinio klimato šiltėjimo padariniams.