Nėgė – viduramžių monarchų delikatesas
Nėgės kadaise buvo svarbus maisto šaltinis tiek Šiaurės Amerikoje, tiek Japonijoje, tiek Europoje. Už Atlanto jas aktyviai žvejojo ir vartojo indėnų gentys, o Didžiojoje Britanijoje nėgės nuo viduramžių laikų buvo karališkas patiekalas. Svarbių sukakčių proga Jungtinės Karalystės monarchai iki šiol gauna dovanų simbolinį nėgių pyragą.
Tačiau ir Mažosios Lietuvos senųjų gyventojų teigimu, vertingiausia žuvis senais laikais šiose vietovėse buvęs ne ungurys, o upinė nėgė. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, jog nėgių laimikio sulaukę restoranai iškeldavo vėliavą su devyniais ar septyniais taškais, nes nėgė turi septynias žiaunų angas ir dar dvi akis. Šios žuvys buvo kepamos ant labai mažos ugnies, saugant jų riebalus, o parūkytos ar marinuotos acte nėgės galėjo būti transportuojamos ilgesnį atstumą (pavyzdžiui, iš Lietuvos į Prūsiją).
Latviai negali be nėgių
Latvijoje prie Gaujos upės vis dar kasmet organizuojama nėgių šventė, o vos kelis tūkstančius gyventojų turinis miestelis, Carnikava, vadinamas „Nėgių karalyste“, sutraukia gurmanus iš visos Latvijos. Apskritai nėgės sudaro iki trečdalio visų Latvijos vidaus vandenyse sugaunamų žuvų, o jų laimikiai čia yra didžiausi Europoje.
Nors nėgių sezonas yra būtent šiuo metu, Latvijos Carnikavos nėgių šventė organizuojama rugpjūčio mėnesį, taip siekiant egzotišku patiekalu nustebini kuo daugiau pajūrio turistų. Tuo metu latviai daugiausia gali pasiūlyti drebučiuose paruoštų konservuotų nėgių.
Tiesa, nedideliuose kaimyninės šalies pajūrio miesteliuose nėgių šventės organizuojamos šiuo metu, prasidėjus nėgių sezonui. Švenčių metu galima ne tik paragauti nėgių, bet ir susipažinti su įrankiais, naudojamais jų žvejybai, kartu su žvejais plaukti patikrinti tradicinių gaudyklių.
Šiuo metu upinių nėgių verslinę žvejybą Baltijos jūroje vykdo Švedija, Suomija, Rusija, Estija, Latvija ir Lietuva, tačiau tik Latvijoje ir Suomijoje šios žuvys turi aukštą ekonominę vertę.
Latvijos nėgių sugavimai praėjusio amžiaus 7 dešimtmetyje viršydavo ir 400 tonų per metus, tačiau šiuo metu jie keleriopai mažesni, kasmetinis laimikis sudaro apie 70 tonų per metus. Lietuvoje nėgių žvejyba niekuomet nebuvo viršijusi net 50-ies tonų ribos. Šiuo metu kasmet sugaunama iki 8 tonų šių žuvų, nors jų kaina pastaraisiais metais tolydžio kyla ir Latvijoje kilogramas specialiai paruoštų nėgių šiuo metu kainuoja 25 eurus. Palyginimui, Lietuvoje kilogramas šviežių, neparuoštų ir neapdorotų nėgių kainuoja apie 6 eurus.
Klaipėdos regionas neturi „tradicinės žuvies“
Prieš maždaug 100-metį rašytas turistinis vadovas po Klaipėdą (vok. Führer durch Memel und Umgebung) rekomenduoja paėjėti „Luisenstrasse“ (Danės gatve) ir ieškoti iškabos su septyniais ar devyniais taškais – toks ženklas reiškia, kad užeiga turi nėgių ir gali jų patiekti su buteliu porto.
Bet kodėl restoranuose šiandien neatsiranda patiekalų iš šios vietinės, čia pat sugaunamos žuvies? Žvejai diskutavo, jog kepamos nėgės skleidžia aitroką specifinį kvapą bei kiek neįprastą išvaizdą – galbūt tai yra priežastys, kodėl nėgių nesiūlo pajūrio žuvies restoranai.
„Manau, jei kas mažam būtų davę paragauti grundalo – turbūt šiandien jį valgyčiau. Dabar – negaliu, man nepatinka tas skonis. O ukrainiečiai puikiausiai valgo ir ieško, kur nusipirkti. Turbūt čia pripratimo klausimas,“ – svarstė Jūrų muziejaus atstovas R. Dailidė.
Jo nuomone, jog Latvijoje dėl to egzistuoja nėgių vartojimo tradicija – nuo mažens pripratę prie šios žuvies, kaimynai jos ieško ir šiandien.
Beje, lietuviškas žuvies restoranas „Šturmų švyturys“ atkūrė „Nėgių dienas“ ir jų metų norinčiųjų paragauti šio neįprasto vandens gyvūno restorane netrūksta. Tačiau kitus restoranus nuo nėgių įsigijimo vis dar atbaido ir kaina. Nėgės kaina siekia 6-9 eurus už kilogramą. Ir jei Lietuvoje retsykiais atsiranda gurmanų, norinčių paragauti šios žuvies, tai Latvijoje jų yra kasdien. Žuvies restoranų atstovai dalinosi mintimis, kad nors nėgės šiandien nėra paklausios, jų paklausą galima kilstelėti.
„Šia dienai nėgių paklausos nėra. Bet ją galima suformuoti. Stintų paklausos prieš keliolika metų taip pat nebuvo. O dabar – tik pažiūrėkite, kas dedasi per „Stintų šventę“ Palangoje!“ – svarstė restorano „Žuvinė“ vadovas Edmundas Sakalauskas.
Klaipėdos kultūros ir informacijos centro atstovė Ana Timonina Mickevičienė pabrėžė, jog turistai dažnai teiraujasi, ką tradicinio klaipėdietiško galima paragauti. Būtų galima jiems rekomenduoti nėgių patiekalą, o šiandien tenka atsakyti: „Cepelinų!“.
Jei pavyktų, nėgė galėtų būti Klaipėdos krašto tradicinis patiekalas.
„Buvau išvykusi į Turkiją pristatyti Lietuvos maisto ir gėrimų. Ten pirmiausia sulaukiau klausimo: o kokia yra tradicinė žuvis arba jūros gėrybės jūsų krašte? Atsakiau, kad tokios neturime – jie negalėjo patikėti. Jei pavyktų, nėgė galėtų būti Klaipėdos krašto tradicinis patiekalas“, – sakė A. Timonina Mickevičienė.
Galimybės tradicinei nėgių šventei
Lietuvoje nėgės šiuo metu yra gaudomos tik keliose vietose: Šventosios upėje, Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje. Praktiškai 100 proc. sugauto laimikio parduodama latviams.
Nemune nėges gaudantis Rokas Radzvilavičius turi 25 virves su nuo kelių iki dešimties ant jų pririštų pintais bučiukais. Žvejas tikina, kad nėgių žvejybos limitų didinti nereikia – ir tie, kurie nustatyti, nėra pasiekiami.
Salos etnokultūros ir informacijos cetro vadovė Birutė Servienė patvirtino, jog nėgės anksčiau buvo tradicinis patiekalas, tačiau nėra išsilaikiusios jų gaminimo tradicijos – kepimas ant durpinių briketų.
„Latvijoje ant Kalėdų stalo privalo būti nėgės patiekalas – tai tokia pat griežta taisyklė, kaip kad mes laikomės dvylikos patiekalų skaičiaus. Jei norime nėgę iš naujo atrasti, jei norime, kad ją tiektų restoranai – reikia švenčių, populiarinančių šį patiekalą. Žinoma, tausojant jų populiaciją“, – kalbėjo B. Servienė.
Ji pridūrė, kad nėgių sezonas yra labai trumpas – po pirmųjų šalnų jos migruoja porą mėnesių.
„Vartojimo kultūros nėra. O rinka diktuoja sąlygas: latviai pasiūlo brangiau ir visa mūsų nėgė iškeliauja pas kaimynus. Nėges reikia vartoti – nes ji visą laiką buvo vartojama. Ji yra šito krašto turtas“, – sakė B. Servienė.
„Kodėl nepadaryti šventės dabar? Šiuo laikotarpiu šiame krašte jokių švenčių nėra, Stintų šventė ateis tik vasario mėnesį, – ragino įmonės „Atmatos upė“ vadovas Algimantas Dirsė. – Tradicinė Rusnės Šaktarpio šventė, prisimenu, prasidėjo tarp kelių kaimo turizmo sodybų, o dabar išaugo į didelę – taip galima ir Nėgių šventę užkurti.“
Nėgių išteklių, jų populiacijos sudėties tyrimai atliekami vykdant projektą „Tarpsieninis nėgių išteklių vertinimas ir valdymas Lietuvoje ir Latvijoje“ (LLI – 310). Šis tyrimas finansuojamas iš „Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos“ Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšų, jį vykdo Klaipėdos universiteto, Lietuvos gamtos fondo ir Latvijos BIOR (Maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos) instituto mokslininkai.
Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šio straipsnio turinį atsako Lietuvos gamtos fondas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.
Daugiau informacijos apie nėgių projektą galite rasti apsilankę Lietuvos gamtos fondo interneto svetainėje.
