Vasara nuvylė
Retam lietuviui prabėgusi vasara paliko šiltų ir saulėtų įspūdžių. Kritulių jūra skandino ne tik atostogų ar puikių savaitgalių planus, bet ir gatves, garažus bei automobilius. Vertindami praėjusius tris mėnesius klimatologai atkreipia dėmesį, kad ši vasara itin pasižymėjo kritulių kiekiu, neretai net stichiniu. „Šalta ši vasara nebuvo, tiesiog ji buvo labai lietinga ir permaininga. Išsiskyrė būtent kritulių gausa“, – komentavo klimatologas, Vilniaus universiteto Biomokslų instituto doktorantas Justinas Kilpys.
Mano turimais duomenimis, šių metų birželis ir liepa iš tiesų buvo vėsesni nei įprasta.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyresnioji klimatologė Viktorija Mačiulytė atkreipė dėmesį, kad ne itin nusisekusi buvo būtent vasaros pradžia. „Mano turimais duomenimis, šių metų birželis ir liepa iš tiesų buvo vėsesni nei įprasta. Vasaros pradžia ir vidurys tikrai mūsų nelepino nei šiltais, nei giedrais orais. Buvo ir tokių stichinių reiškinių, kai per labai trumpą laiką iškrito didžiulis kritulių kiekis“, – kalbėjo klimatologė.
V. Mačiulytės teigimu, šioks toks atpildas vasarotojams turėjo būti rugpjūtis, kuris, skaičiuojama, buvo net šiltesnis nei įprasta: „Poilsiautojams per pirmuosius vasaros mėnesius turbūt pritrūko ir šilumos. Vis dėlto rugpjūčio mėnuo šiek pataisė nuotaiką. Dvi savaites buvo gana vasariški ir atostogoms tikrai tinkami orai. Vidutinė stotyse registruota temperatūra yra aukštesnė nei klimato norma.“
Lietingesnis ruduo
Kalbėdamas apie rudens orus klimatologas J.Kilpys tikino, kad kokių nors anomalijų laukti tikrai neturėtume, temperatūrų atžvilgiu numatomas mūsų klimatui visiškai įprastas ruduo.
„Rugsėjo mėnuo turėtų būti gana įprastas mūsų vidutinei klimato zonai. Remiantis skaitmeniniais modeliais, vidutinė temperatūra svyruos tarp 14–15,5 laipsnių šilumos“, – antrino V.Mačiulytė. Tačiau Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyresnioji klimatologė atkreipė dėmesį, kad ruduo, bent jau jo pradžia, išsiskirs tuo pačiu, kaip ir vasara – kritulių gausa. „Pagal skaitmeninį modelį, tikėtina, kad turėsime apie 30 proc. daugiau kritulių nei ilgametis rodiklis. Didesnė kritulių anomalija numatoma rugsėjo mėnesį, tačiau truputį daugiau nei įprasta lyti turėtų ir spalį“, – kalbėjo pašnekovė.
Vis dėlto J. Kilpys ragino nenusivilti, net žvelgiant į lietingąjį rugsėjį. „Iš kitos pusės, rugsėjį kone visada buvo tokių šiltų, vasariškų, malonių dienų. Aš manau, kad tokių mes tikrai dar sulauksime.“
Viltis sulaukti bobų vasaros
V.Mačiulytė pasakoja, kad po kelių saulėtų rudens dienų klimatologai jau sulaukė užklausų – ar tai jau bobų vasara? Tačiau klimatologė primena, kad jai dar gerokai per anksti. „Tikrai galiu pasakyti, kad ne. Tai labiau toks vasaros pabaigos ir rudens pradžios persimaišymas – šiltesnės ir giedresnės dienos, tačiau su lietumi. Bobų vasara įprastai yra laukiama rugsėjo pabaigoje, spalio pradžioje – anksčiau lygiadienio, rugsėjo 22-osios, tikrai neturėtume laukti“, – komentavo klimatologė.
Bobų vasara įprastai yra laukiama rugsėjo pabaigoje, spalio pradžioje – anksčiau lygiadienio, rugsėjo 22-osios, tikrai neturėtume laukti.
V.Mačiulytė aiškino, kad vadinamoji bobų vasara iš tikrųjų yra oro cirkuliacijos padarinys. „Atlanto vandenyne, į vakarus nuo Portugalijos, yra Azorų salos, virš kurių visą laiką vyrauja aukšto slėgio sritis – anticiklonas.
Jei rugsėjo pabaigoje tas anticiklonas padidėja, pasiekia Lietuvą, kartais net labiau žemyną, tada galime laukti giedresnių, galbūt šiltesnių orų. Tiesa, rudenį, saulėti orai neturėtų būti siejami vien su aukštesne oro temperatūra, o ir su žemesne. Tačiau šis periodas turėtų būti sausesnis, jo metu numatoma mažiau kritulių. Vis dėlto ar bus bobų vasara, ar ne, priklauso nuo to, kokie orai bus į vakarus nuo Portugalijos – Azorų salose“, – dėstė klimatologė.
Nors bobų vasara Lietuvą aplanko ne kasmet ir spėti, ar šiemet Azorų salos bus dosnios, ankstoka, klimatologai buvo nusiteikę viltingai.
Pirmos šalnos įprastai rugsėjį
Paklausta, kada galime tikėtis pirmųjų šalnų, V.Mačiulytė atkreipė dėmesį, kad pirmiausia reikėtų apsibrėžti, ką vadiname šalnomis. „Reikėtų įvertinti tai, kaip traktuojame šalnas. Vieni šalnomis vadina žemiau nulio nukrentančią temperatūrą, kai ima šalti vanduo ir matome augalų fiziologinius pokyčius. Tačiau tuos augalų pokyčius nulemia ir vos 2 ar 3 laipsnių šiluma, taigi iš agrometeorologinės pusės galima sakyti, kad jau dabar vietomis yra šalnų“, – komentavo klimatologė.
Pasak V.Mačiulytės, žemiausia oro temperatūra šalyje per pastarąsias savaites buvo užfiksuota rugsėjo 7-osios rytą Varėnoje. „2 metrų aukštyje temperatūra siekė 1,6 laipsnius šilumos, o prie žemės paviršiaus, tikėtina, buvo apie nulį. Varėna apskritai yra toks rajonas, kur fiksuojami temperatūros rekordai – vasarą būna karščiausia, o štai dabar fiksuojama žemiausia temperatūra. Po truputį temperatūra žemėja, taigi šalnų ir kituose rajonuose jau galime tikėtis po kelių savaičių“, - kalbėjo pašnekovė.
Stipresnių šalnų, pasak, J.Kilpio, sulauksime kaip įprasta – rugsėjo pabaigoje, spalį. „Spalis natūraliai yra šaltesnis nei rugsėjis. Jei pastarojo vidutinė temperatūra svyruoja nuo 12–14 laipsnių, tai spalio – nuo 6 iki 9 laipsnių šilumos. Šį rudenį nėra prognozuojama nei šalčio, nei šilumos anomalijų, panašu, kad natūraliai pereisime į šaltąjį sezoną.“
Ruduo ir pavasaris išsiplečia
Kalbėti apie žiemos orus ir sniegą, anot klimatologų, dar anksti, tačiau tam tikrų bruožų, vertinant tendencijas, įžvelgti galima. „Apie šiuos metus pasakyti dar sunku, tačiau galima kalbėti apie bendras tendencijas iš klimato kaitos perspektyvos. Jau ne pirmus metus matome, kaip mums įprasti sezonai persiskirsto. Ruduo šiek tiek nusitempia į žiemos pusę. Iš esmės, galima sakyti, kad trumpėja du sezonai – tikrosios vasaros ir tikrosios žiemos“, – aiškino V.Mačiulytė.
Spalis natūraliai yra šaltesnis nei rugsėjis. Jei pastarojo vidutinė temperatūra svyruoja nuo 12–14 laipsnių, tai spalio – nuo 6 iki 9 laipsnių šilumos.
Kitaip tariant, anot pašnekovės, ruduo ir pavasaris labai išsiplečia. „Tai nulemia, kad, sakykime, ruduo gali kiek anksčiau prasidėti ir kiek ilgiau užsitęsti. Matome, kad mažėja ir sniego, ir įšalo rodikliai. Matome, kad po truputį nyksta „gilios“ žiemos savybės, pastovioji sniego danga nesusiformuoja arba labai greitai išnyksta“, – kalbėjo V.Mačiulytė.
Taigi, pasak klimatologų, jei prasidėjęs ruduo užsitęstų kiek ilgiau, vietoj laukiamo sniego kurį laiką vyrautų darganos, šlapias ir lietingas oras – nebūtų staigmena.
