Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 01 27

Kovoje su maisto švaistymu „Maisto bankas“ pasitelkė klimatui draugiškesnius degalus

Pernai suvieniję jėgas prieš maisto švaistymą, automatinių degalinių tinklas bei didžiausia dyzelino iš atsinaujinančių žaliavų gamintoja „Neste“ ir labdaros organizacija „Maisto bankas“ nuo iššvaistymo išsaugojo ir sunkiai besiverčiantiems žmonėms pristatė per 700 tūkst. maisto porcijų. Per metus ši partnerystė leido sutaupyti daugiau nei tūkstantį tonų CO2 emisijų. Palyginimui, vidutinis automobilis per metus išskiria apie 5 tonas šių emisijų.
Maisto bankas
Maisto bankas / Maisto banko nuotr.

„Maisto banko“ savanoriai kasmet nuvažiuoja tūkstančius kilometrų, surinkinėdami ir išvežiodami neparduotą, tačiau vartojimui dar tinkamą, maistą. Siekdami ne tik kovoti su maisto švaistymu, padėti maisto stokojantiems žmonėms, bet ir sumažinti transportavimo išskiriamas emisijas, dalis „Maisto banko“ autobusiukų Vilniuje ir Klaipėdoje pernai naudojo iš 100 proc. atsinaujinančių žaliavų pagamintą „Neste MY Renewable Diesel™” dyzeliną.

Ši partnerystė per 2021 m. Klaipėdoje ir Vilniuje leido išgelbėti daugiau nei 350 tonų maisto bei gyventojams išdalinti 704 tūkst. maisto porcijų. Skaičiuojama, kad per metus sutaupyta beveik 1030 tonų CO2 iš maisto atliekų ir degalų susidarančių emisijų Lietuvoje.

„Neste Lietuva“ generalinis direktorius Markus Lindkvist teigia, kad siekiant efektyviai spręsti klimato kaitą sukeliančias problemas, ateityje tokių partnerysčių svarba tik augs.

Maisto banko nuotr./Maisto banko savanoriai
Maisto banko nuotr./Maisto banko savanoriai

„Džiaugiamės, jog vis daugiau kompanijų visame pasaulyje tampa sąmoningesnėmis ir stengiasi sumažinti savo išskiriamas emisijas. Tačiau norint pasiekti proveržio kovoje su klimato kaita, ypač svarbus vaidmuo tenka partnerystėms, kai įmonės padeda viena kitai, tarpusavyje dalijasi savo sukurtais tvariais sprendimais“, – sako jis.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, vidutiniškai per metus kiekvienas lietuvis išmeta po 60 kg maisto, dar tinkamo vartojimui. Europos Sąjungoje maisto atliekos kasmet sudaro apie 88 mln. tonų. Patekęs į sąvartynus maistas išskiria metano dujas, kurios sukelia šiltnamio efektą. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos skaičiavimais, dėl maisto atliekų kasmet susidaro apie 8 proc. visame pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio.

„Savanorių dėka praėjusiais metais iš viso išgelbėjome per 6000 tonų maisto ir taip aplinkai sutaupėme 17 530 tonų CO2 emisijų. Savo veikloje siekiame ne tik išgelbėti ir stokojantiems išdalinti kuo daugiau maisto, bet ir užtikrinti, kad mūsų procesai būtų kuo mažiau žalingi aplinkai. Todėl labai džiaugiamės, kad partnerystė su „Neste“ mūsų veiklą paverčia tvaresne“, – teigia „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Maisto banko nuotr./Maisto banko savanoriai
Maisto banko nuotr./Maisto banko savanoriai

Per 20 veiklos metų „Maisto bankas“ surinko ir nepasiturintiems maitinti perdavė dešimtis tūkstančių tonų maisto. Vien 2021 m. buvo išdalinta daugiau nei 9 tūkst. tonų maisto, iš kurių per 6 tūkst. tonų sudarė nuo išmetimo išgelbėtas geras maistas.

Bendrovė „Neste“ jau 16 metų iš eilės patenka į „Corporate Knights“ tvariausių pasaulio įmonių šimtuką, o 2021 m. vartotojų buvo pripažinta tvariausiu prekės ženklu degalų kategorijoje Lietuvoje. Įmonė vysto įvairius aplinkai draugiškus sprendimus, galinčius ženkliai sumažinti ŠESD emisijas. Vienas iš jų – iš atsinaujinančių degalų sukurtas dyzelinas „Neste MY Renewable Diesel“, kuris, lyginant su įprastu dyzelinu, gali sumažinti ŠESD emisijas iki 90 proc*.

* Gyvenimo ciklo emisijų ir emisijų mažinimo skaičiavimo metodika atitinka Europos Sąjungos atsinaujinančios energijos direktyvą (2018/2001/ES).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?