Krekenavos regioninio parko direkcijos lankytojų centre pirmiausia ir pristatoma per parką tekančio Nevėžio upė bei jo senvagių įvairovė. Parko direktorė Alma Kavaliauskienė sako, jog Nevėžio modelis vingiuoja per visą ekspoziciją, o šalia interaktyviai pateikiama informacija apie šią upę, apie tai, kaip ji paliko senąsias savo vagas ir pasirinko tiesesnį kelią.
Daug žmonių labai skuba: kad tik greičiau kažkur nuvažiuoti, pažiūrėti ir išvažiuoti. O čia reikia stabtelti, įsiklausyti į gamtos garsus, pajusti tam tikro medžio energiją, pasidaryti savimasažą.
„Pristatoma, kokie augalai auga Nevėžio slėnyje, galima paklausyti paukščių balsų, daugiau sužinoti apie mūsų parko įžymybę – Europinį stumbrą. Ekspozicija pasakoja ir apie žmonių gyvenimą prie Nevėžio: kokie čia buvo pastatyti tiltai, vandens malūnai, dvarai ir gyvenvietės“, – sako A.Kavaliauskienė.
Taip pat lankytojų centre detaliai ir aiškiai pavaizduojami dviračių ir pėsčiųjų maršrutai, svarbiausi parko objektai.
Ne tik pamatyti, bet ir pajusti
Keliaudami taku Nevėžio senvagių formų neturėsite galimybės pamatyti – todėl verta pasiryžti užlipti 125 laiptelius į Krekenavos apžvalgos bokštą. Jo viršūnė – maždaug 25 metrų aukštyje, iš ten atsiveria Nevėžio slėnio panorama su visomis jo senvagėmis.
„Slėnyje auga vešlios pievos, matyti daug senvagių „labirintų“. Taip pat nuo apžvalgos bokšto matysite netoliese esantį Krekenavos miestelį, į Nevėžį įtekančio Lokaušos upelio užtvanką“, – sakė A.Kavaliauskienė.
Nuo bokšto stebėsite ir ūkininkų dirbamus laukus, besiganančius gyvulius arba – jei nuvyksite greitu metu – neapsakomo geltonumo rapsų jūrą.
Šalia lankytojų centro ir apžvalgos bokšto įkurtas „Pojūčių takas“. Pasak A.Kavaliauskienės, jis skirtas tam, kad lankytojai labiau pažintų gamtą per įvairius pojūčius – ne tik ją apžiūrėtų.
„Daug žmonių labai skuba: kad tik greičiau kažkur nuvažiuoti, pažiūrėti ir išvažiuoti. O čia reikia stabtelti, įsiklausyti į gamtos garsus, pajusti tam tikro medžio energiją, pasidaryti savimasažą“, – šypsodamasi pasakojo Krekenavos regioninio parko direktorė.
Masažą galite pasidaryti trindami pečius, nugarą ar šonus į skirtingus rąstus. „Pojūčių takas“ trunka apie 500 metrų, jame yra 12 skirtingų stotelių. A.Kavaliauskienė sako, jog šis takas itin mėgstamas šeimų su vaikais.
Patogios stovyklavietės ir maudynes mėgstantis Rapolas
Kai jau pajusite gamtą visomis savo juslėmis, o Nevėžio senvagėmis būsite pasigrožėję iš viršaus, pasileiskite neilgu Senvagių taku.
„Senvagių yra įvairių formų – daugiausia – pasagos formos ir apvalių. Per potvynį jos užliejamos, o sausenį pavasarį ar vasarą gali net ir visai nusekti. Takas veda ratu aplink kelias Nevėžio senvages. Galima stebėti, kokie augalai auga tiek vanenyje, tiek senvagėse. Ši teritorija, kaip natūralių pievų buveinė, priskiriama „Natura 2000“ teritorijai“, – sako A.Kavaliauskienė.
Kiek daugiau nei pusantro kilometro ilgio take yra stovyklavietė, tad galima stabtelti,atsipūsti, ant laužo pasigaminti maisto.
„Take yra ir nedidelis, 5-ių metrų aukščio apžvalgos bokštelis“, – sako pašnekovė.
Krekenavos parką tyrinėjantiems dviračiais, sukurti keturi maršrutai. Vienas iš jų, vedantis į pietinę parko dalį (vadinamasis pietinis žiedas), atves į stovyklavietę Burvelių kaime.
„Takas veda iki Surviliškio, kuriame galima persikelti į kitą Nevėžio pusę ir toliau tęsti kelionę atgal iki Krekenavos. Visi lankyti objektai, kurie yra pakeliui, važiuojant šiuo dviračių taku yra aplankomi. Burvelių stovyklavietėje yra itin graži vieta sustoti, nes vėlgi atsiveria Nevėžio slėnis. Poilsio vietoje yra stendai su daugiau informacijos apie pačią vietovę – Burvelius.
Linkavos upelyje nuolat maudosi Rapolas. Ne, tai ne koks nors vietinis „ruonis“-sveikuolis, o didžiulis akmuo, gamtos paminklas.
„Jis guli gražiame slėnyje, maždaug iki pusės apsemtas. Ant jo galima užlipti, arba pasėdėti ant suolelio šalia. Tame slėnyje visuomet labai ramu, tylu – lankytojams ši vieta patinka. Įrengtas tiltelis, suoliukai“, – sako A.Kavaliauskienė.
Ji rekomendavo Rapolą turint progą aplankyti įvairiais metų laikais – tuomet pastebėsite, kaip keičiasi upelio vandens lygis, kaip skirtingai akmuo būna apsemtas, kokia skirtinga slėnio aplinka.
