Todėl Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ kasmet vertina vilkų padarytos žalos gyvuliams oficialius duomenis, siekia įžvelgti tendencijas, nustatyti teritorijas, kuriose įvyksta daugiausia gyvulių užpuolimų. Kadangi šių metų žalos sezonas dar nėra pasibaigęs, tai šiame straipsnyje analizuojama, ko ir kiek bei kokiuose rajonuose daugiausia papjovė vilkai 2019 metais.
2016–2019 metais vilkų padarytos žalos žemėlapis atskleidžia, jog šių plėšrūnų mėgstamiausi rajonai nekinta – užpuolimų juosta driekiasi per visą Lietuvą, nuo pietinės dalies (Lazdijai, Kalvarija, Alytus) per Vilniaus rajoną iki Šiaurės Rytų (Utena, Zarasai, Rokiškis, Biržai). Taip pat nemažai užpuolimų patiriama Žemaitijoje, ypač apie Šilalę. Su vilkais rečiau susiduria Kėdainių, Kazlų Rūdos, Radviliškio ar Joniškio ūkininkai.
Labiausiai kenčia Lazdijų rajonas, kitur Lietuvoje situacija gerėja
Panagrinėjus užpuolimų vietas nuo 2016-ųjų matyti, kad jos stipriai nesikeičia, tačiau 2019-aisiais itin daug užpuolimų patyrė Lazdijų rajonas. Tai leidiniui valstietis.lt yra patvirtinęs ir Lazdijų seniūnas Aidas Simanynas.
Jo teigimu, vilkai pjovė ir veršelius, ir ožkas. Vis tik Lazdijų rajonas yra antras po Ignalinos rajono pagal auginamų avių skaičių – šiame rajone iš viso ganosi daugiau nei 5000 avių. „Baltijos vilko“ atstovai pastebėjo, kad Lazdijuose nukentėjusių bandų skaičius išaugo nuo 22 iki 67, o atvejų – nuo 25 iki 77, lyginant 2018 ir 2019 metus.
Analizuojant užpuolimų skaičių, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kiek gyvulių auginama šalyje. 2019-ųjų rugsėjį Lietuvoje buvo auginama apie 178 tūkst. avių – beveik 8 tūkstančiais mažiau, nei tuo pat metu prieš metus. Kadangi avių mėsos paklausa yra maža. Apie tai rašė „Verslo žinios“ straipsnyje „Avininkystę paskatino išmokos, bet produkcijai ūkininkai klientų neranda“.
Ši sritis tampa nebepatraukli ir auginamų avių skaičius šalyje mažėja nuo 2018-ųjų. Tuo metu Lietuvoje auginamų mėsinių ir mišrūnų galvijų skaičius padidėjo beveik 4000 iki arti 194 tūkstančių.
Vilkų papjautų gyvulių skaičius sumažėjo nuo 1866 iki 1809 per metus. Vis tik žalos atvejų (t.y. kartų, kiek vilkai apskritai atėjo pjauti galvijų) skaičius paaugo 33 atvejais ir 2019-aisiais siekė 673 atvejus. Taip pat užpulta 20-čia daugiau bandų nei 2018-aisiais – iš viso 492.
Kiek kitokia situacija stebima atmetus Lazdijų rajoną, kuriame 2019 m. užfiksuotas išsiskiriantis vilkų atakų skaičiaus augimas. Visoje likusioje Lietuvoje be Lazdijų papjautų gyvulių per metus sumažėjo beveik 200 – nuo 1827 iki 1640. Užpuolimo atvejų taip pat sumažėjo nuo 615 iki 596, o bandų užpulta 25 mažiau. Tokie duomenys sufleruoja, jog bendrai situacija Lietuvoje gerėja, o Lazdijų rajone reikėtų skirti daugiau dėmesio situacijos analizei bei gyvulių apsaugos nuo vilkų priemonėms.
Daugiausia gyvulių papjaunama smulkiuose ūkiuose
Už avių ir ėriavedžių auginimą 2019-aisiais metais Lietuvos ūkininkams išmokėta 2,36 milijono eurų tiesioginių išmokų, už mėsinius galvijus – beveik 15 milijonų eurų. Ši išmokų dalis augo daugiau nei ketvirčiu milijono, lyginant su praėjusiais metais.
2015-2019 metų statistika rodo, kad intensyvesni vilkų puolimai prasideda gegužės mėnesį (kasmet nustebindami ūkininkus, kad pjovimai prasidėjo „neįprastai“ anksti), o daugiausia žalos vilkai padaro rugsėjį ir spalį.Kaip ir ankstesniais metais, didžiąją dalį nukentėjusių gyvulių sudaro avys – 2019 metais papjauta 1451 avis, kas sudaro 80 procentų visų papjautų gyvulių. Detaliau nagrinėjant statistiką matyti, kad daugiausia avių papjauta nedideliuose ūkiuose, auginančiuose iki 50 avių. Kita vertus, į didelius (virš 100 avių) ūkius vilkai sugrįžta beveik dvigubai dažniau (vidutiniškai 2,2 karto, kai nedideliame ūkyje – vidutiniškai 1,2 karto), taip pat nuo vilkų nukenčia daug didesnė dalis didelių ūkių (16%), lyginant su nedideliais (apie 2,5%).
Reguliari vilkų medžioklė negali pilnai ir patikimai išspręsti žalos problemos – žiemą sumedžiojus vienus vilkus, vasarą gyvulius pjaus kiti. Vienintelis nuo paties ūkininko priklausantis būdas sumažinti užpuolimų tikimybę ir žalą yra įrengti tinkamas gyvulių apsaugos priemones. Nuo šių metų apsauginių priemonių nuo vilkų įsigijimą finansuoja Žemės ūkio ministerija – tam buvo skirtas 1 mln. eurų. Šiais metais paraiškų rinkimas jau pasibaigęs, tačiau ūkininkai gali kreiptis paramos ir į savo savivaldybę, jei ši yra pasitvirtinusi apsaugos priemonių rėmimo tvarką.
„Baltijos vilkas“ informacija
Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ yra asociacijos „Aplinkosaugos koalicija“ narė.
