Pagrindinė jos misija – kad gražiausių gamtos kampelių lankytojai ne tik nepaliktų savo atsivežtų šiukšlių, bet dar su savimi pasiimtų ir svetimas, bei pasidalintų sutvarkytos teritorijos vaizdu socialiniuose tinkluose.
Tvarkymosi akcijų „prieš“ ir „po“ nuotraukos atrodo įspūdingai ir kelia nuotaiką, todėl darantys gerą darbą raginami jį įamžinti ir dalintis su grotažyme #MisijaSvariVasara. Na, o jei esate pasiryžę prisidėti prie iniciatyvos ne vieną kartą, „Žaliasis taškas“ kviečia prisijungti prie „Facebook“ grupės „Gamtos herojai“ – čia rasite būrį aktyvių bendraminčių ir pirmuosius sutvarkytų vietų vaizdus.
Šiukšlintojus jau prigėdinome – metas parodyti pavyzdį
Prie iniciatyvos „Švari vasara“ jungiasi ir „Kita forma“ bei jos vadovė Vaida Griškevičienė. Ji jau ketverius metus kartu su „Žaliuoju tašku“ organizuoja aplinkosauginį konkursą vyresnių klasių moksleiviams – „Žalioji olimpiada“. Kasmet varžydamiesi savo žiniomis aplinkosaugos srityje moksleiviai gauna ir vasaros užduotį, kuri orientuota ne tik į aplinkai naudingus darbus, tačiau ir bendrystės šeimoje, naujų bendrų tradicijų kūrimą. Praėjusiais metais užduotis buvo naudoti kuo mažiau vienkartinio plastiko daiktų, šiemet – surinkti ne tik savo, bet ir kitų paliktas šiukšles gamtoje.
„Šiemet mus užgriuvo karantinas. „Žaliosios olimpiados“ nekėlėme į virtualią erdvę, nes norėjome leisti mokytojams susitvarkyti su dideliais pokyčiais be papildomų užduočių. Nukėlėme konkurso pusfinalius ir finalą į rudenį, todėl vasaros užduotį vaikai atliks savarankiškai. Norime, kad ši užduotis pasklistų plačiau, į ją įsitraukti ir tėvai, draugai,“ – apie šių metų pokyčius paaiškino V. Griškevičienė.
Ji teigė, jog „Kita forma“ atstovai patys mėgsta lankytis gamtoje, iš jos tenka parsivežti „lauktuvių“ kupinų šiukšlių maišų. 62 vasaros dienos – pakankamas laikotarpis naujam įpročiui susiformuoti.
„Rytais valome dantis, nes kažkaip nemalonu būti neišsivalius. Padėkime ir gamtai savo „dantis“ išsivalyti – tai turi tapti įpročiu: nepalikti šiukšlių gamtoje ir pamačius – pakelti. Ar galvojame, kad tos mažutės saugomų teritorijų šiukšliadėžės sutalpins kelių tūkstančių žmonių šiukšles? – retoriškai klausė pašnekovė. – Nenorime drausminti, teisti, norime demonstruoti pavyzdį, gerąją praktiką. Jei gėdinsime, žmogus labiau prisimins tą negatyvų jausmą, nei kad nedera šiukšlinti.“
V. Griškevičienė juokdamasi prisimena, kad lietuviams girtis kaip ir nepatogu, tačiau pakėlus svetimą šiukšlę girtis verta.
Per karantiną miškuose išdygo šiukšlių kalnai
Prie iniciatyvos jungiasi ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Jos ryšių su visuomene atstovė Diana Rakauskaitė sakė, jog tarnyba jau pavasarį skelbė iniciatyvą „Kiekvienas iš gamtos po šiukšlę“. Dabar lankytojų prašoma išsinešti po tiek šiukšlių, kiek rasite. Saugomų teritorijų vadovai šiemet stebisi lankytojų srautais – pasak D. Rakauskaitės, žmonės plūsta net į anksčiau buvusius nepopuliariausius pažintinius takus, pelkes.
„Visada rekomenduojame užsukti į nacionalinio ar regioninio parko lankytojų centrą, nes ten specialistas, reindžeris, gali patarti, kokie būtų geriausi takai, pasiteirauja, kas konkrečiai labiausiai domina. Šiandien pastebime, kad lankytojai tyrinėja saugomas teritorijas patys,“ – sako D. Rakauskaitė. Ji priminė karantino metu nutikusią situaciją su naju Šilėnų pažintiniu taku – viena vertus, regioninis parkas džiaugėsi, tačiau dėl susidariusių minių teko raginti lankytojus rinktis kitą gamtos kampelį.
Saugomų teritorijų tarnybų direkcijos atstovė pripažįsta, kad karantino laikotarpiu miškai buvo dažniau teršiami statybinėmis ar autoservisų atliekomis.
„Pastebėjome tokią tendenciją ir galvojome – gal tiesiog karantino metu sunkiau tas šiukšles išvežti į stambiagabaričių atliekų aikšteles? Direkcijų darbuotojai organizuoja talkas, stengiasi išdygusius šiukšlių kalnus sutvarkyti. Kai kuriose vietose yra įsisenėjusių šiukšlių – pavyzdžiui, tvarkydami Dvarčionių kraštovaizdžio draustinį, iš upelio slėnio išritinome 89 padangas,“ – svarstė Saugomų teritorijų tarnybos atstovė.
„Yra sąmoningų žmonių, tačiau vis dar nemažai ir piktavalių. Žiūrėsime, kaip saugomos teritorijos atrodys vasaros pabaigoje. Nuo birželio antrosios pusės lankytojų centrai turėtų turėti maišelius, tuomet lankytojai juos galės pasiimti,“ – sakė D. Rakauskaitė.
Jei surinkote tiek, kad nepakeliate – tašką pažymėkite programėlėje
„Žaliojo taško“ pradedama iniciatyva sutapo ir su akcijos „Mes Darom“ tikslais – todėl šios organizacijos sujungė jėgas. Taip pat prisidėti kviečiamos ir kitos organizacijos bei visi gyventojai.
„Pakelti šiukšlę nesunku, tai – žingsnis link aplinkos švarinimo. Jeigu kiekvienas pakelsime po vieną – jau turėsime didelį rezultatą. Jeigu surinksime visas pastebėtas šiukšles ir dar išrūšiuosime – visi kartu kalnus nuversime,“ – sakė „Žaliojo taško“ marketingo ir komunikacijos specialistė Asta Burbaitė.
Paklausta, ką daryti, jei randama stambių atliekų ar didelių užterštų plotų, pašnekovė patarė pro šalį nepraeiti: „Suprantama, kad ne visada bus įmanoma surinkti šiukšles į maišelį. Tačiau ir tokiu atveju paprašykime pagalbos, praneškime apie netvarką tiems, kas galėtų padėti, arba pažymėkime užterštą vietą „Mes Darom“ iniciatyvos žemėlapyje – jį galima rasti iniciatyvos tinklalapyje“.
Organizacijos „Mes Darom“ valdybos pirmininkas Ignas Brazauskas sako, jog organizacijos sukurtame užterštų teritorijų žemėlapyje kol kas 90 proc. taškų yra pažymėti didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje. Organizacija atkreipė dėmesį į Saugomų teritorijų tarnybos atstovės Dianos Rakauskaitės nuogąstavimą, kad miškuose ir pelkėse daugėja išverstų šiukšlių.
„Kol kas žemėlapyje matoma gal 1 proc. sužymėtos Lietuvos teritorijos (vietų, užterštų šiukšlėmis, – red. past.). Tai – pati pradžia. Todėl kviečiame visus, kurie eis į įvairius žygius, jei negalės paimti rastų šiukšlių, jas bent pažymėti,“ – sako I. Brazauskas.
Organizacijos projektų vadovė Živilė Valaškevičiūtė sako, kad „Žalioji olimpiada“ į šį gerą darbą įtraukė moksleivius, o „Darom“ siekia papildomai įtraukti ir didesnę visuomenės dalį.
„Norėtume, kad šiukšlių rinkimas nebūtų tarsi vienos dienos nuotykis – toks, koks vykdavo per „Darom“ pavasario akciją. Siekiame, kad tai taptų nuolatiniu procesu, įpročiu, kad kiekvieną sykį kur nors išsiruošę – ar pėsčiomis, ar dviračiu, ar į pikniką su draugais – gyventojai pasiimtų maišelį, pasiruoštų surinkti ir šiukšles,“ – sakė Ž. Valaškevičiūtė.
Organizacija aktyviai bendrauja ir su savivaldybėmis bei bendruomenėmis – kai kuriose saugomose teritorijose vyks nedidelės tvarkymosi talkos. Pašnekovė ragina gerais darbais dalintis socialiniuose tinkluose su minėta grotažyme #MisijaSvariVasara, savo draugams ir artimiesiems papasakoti, ką sutvarkėte. O jei rasta šiukšlių krūva – ne jūsų jėgoms, arba surinkę nemažą krūvą maišų nepajėgiate jų išsivežti, žymėkite tašką „Darom“ žemėlapyje – šis jūsų informacija bus perduota vietos seniūnijai ar savivaldybei.
„Ši vasara bus kelionių po Lietuvą, atsigręžimo į vietos grožį vasara. Nelikime abejingi ne tik savo gamtos grožiui, bet ir tos šiukšlėms, kurio vis dar išsprūsta kažkam iš rankų. Misija „Švari vasara“ – tai mūsų visų misija,“ – pokalbį pabaigė Ž. Valaškevičiūtė.
Žaliasis taškas kviečia būti neabejingais mus supančiai aplinkai bei rūšiuoti atliekas. Daugiau informacijos rasite – https://siuksliakalnis.lt/.
