Kelia didžiulę grėsmę
Sosnovskio barščiai Lietuvos pievose ir laukuose užauga iki 5 m aukščio, išvešėję vienoje ar kitoje teritorijoje, galima sakyti, ją negailestingai „okupuoja“. Ten pradeda nykti ir keistis vietinių augalų rūšys, o pats „atvykėlis“ ima kerotis vis plačiau ir plačiau. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistė Laura Janulaitienė pabrėžė, kad tai – itin didelė grėsmė biologinei įvairovei.
„Sosnovskio barštis suformuoja tokius tankius sąžalynus, kad tose teritorijose, po jų pavėsiu nebeauga beveik jokie kiti augalai. Tai reiškia, kad čia sunyksta ne tik kitos natūraliai augančios augalų rūšys, bet ir didžioji dalis vabzdžių, varliagyvių ir kitų gyvūnų, kurie gyveno ant tų augalų ar jais mito. Tai yra įvairiapusis poveikis, daroma įtaka visai biologinei įvairovei“, – apie invazinio augalo sukeliamą žalą kalbėjo pašnekovė.
Sosnovskio barštis suformuoja tokius tankius sąžalynus, kad tose teritorijose, po jų pavėsiu nebeauga beveik jokie kiti augalai.
Kėsinimasis į vietinių augalų įvairovę neabejotinai labai didelis, tačiau Sosnovskio barštis kelia grėsmę ne tik gamtai. Atvykėlis iš Kaukazo labai pavojingas ir žmogui. Einantiems per pievas, kuriose auga Sosnovskio barščiai, šienaujantiems laukus ar juose dirbantiems svarbiausia saugotis, kad ant odos nepatektų augalo sulčių.
Jose esančios medžiagos, veikiamos saulės, gali sukelti 1–3 laipsnio nudegimus. Sosnovskio barščio sultims patekus ant odos, atsiranda pūslės ir sunkiai gyjančios žaizdos. Medikai perspėja, kad šis augalas, žydėjimo metu, pavojingas net per atstumą. Žmogus gali įkvėpti žiedadulkių, kurios gali sukelti stiprią alergiją. Tiek nudegimų, tiek alerginės reakcijos padariniai gali būti labai rimti.
„Okupuoja“ teritorijas – labai greitai
Šiuo metu pagal Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mokslininko dr. Zigmanto Gudžinsko preliminarius skaičiavimus, Sosnovskio barščio populiaciją sudaro apie 12–15 tūkst. hektarų. „Šis skaičiavimas atliktas remiantis Sosnovskio barščio plitimo galimybėmis, 2014-ais metais iš savivaldybių, saugomų teritorijų ir kitų asmenų gautais duomenimis, tačiau neatliekant Sosnovskio barščio populiacijos paplitimo tyrimų gamtoje. Įvertinę tai galime pasakyti, kad šis augalas tikrai plinta, tai – agresyvi invazinė rūšis“, – komentavo Laura Janulaitienė.
Šio augalo invazija – ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos problema. Kovoti su Sosnovskio barščiu bandoma įvairiais būdais, tačiau, panašu, kad kol kas kova sunki.
Pirmiausia, sutramdyti Sosnovskio barštį, pasak specialistų, sunku, nes tai – itin gajus ir labai greitai plintantis augalas. Kiekvienas didžiulis žiedas kasmet subrandina tūkstančius sėklų, kurias vėjas ar vanduo išnešioja kelių kilometrų spinduliu. Blogiausia tai, kad net 95 proc. jų išlieka gyvybingos kelerius metus.
Kiekvienas didžiulis Sosnovskio barščio žiedas kasmet subrandina tūkstančius sėklų, kurias vėjas ar vanduo išnešioja kelių kilometrų spinduliu.
Komentuodama invazinio augalo paplitimo tendencijas, specialistė atkreipė dėmesį ir į tai, kad „savivaliauti“ Sosnovskio barštis itin mėgsta apleistose ir jau nedirbamose teritorijose: „Lietuvoje yra labai daug apleistų žemės plotų, o tai irgi turi didelę įtaką. Pastebime, kad ten, kur yra dirbama, šienaujama, ariama ir prižiūrima žemė šis augalas neauga arba aptinkamas kur kas rečiau.“
Iki šiol Lietuvoje šie augalai buvo naikinami herbicidais, kurių veiklioji medžiaga – glifosatas. L. Janulaitienė atkreipė dėmesį, kad į kovos su Sosnovskio barščiu procesą įsitraukė savivaldybės. Tose, kurios įdėjo labai daug pastangų – Kėdainių, Kauno ar Pasvalio – pasak specialistės, matyti ir rezultatas. Vis dėlto, nepaisant įdėtų ir dedamų pastangų, šio agresyvaus augalo naikinimo klausimas išlieka itin opia problema.
Sosnovskio barščiai iki šiol Lietuvoje buvo naikinami herbicidais su glifosato veikliąja medžiaga, tačiau pripažįstama, kad šis metodas turi trūkumų. Herbicidai sunaikina visus konkrečiame plote nupurkštus augalus ir nupurkštame plote iš sėklų, esančių dirvožemyje, vėl ima dygti Sosnovskio barščiai. Tokiu atveju, juos ir vėl reikia naikinti. Kitaip tariant, atlikti tokią pat procedūrą tol, kol bus išnaudotas visas „sėklų bankas“ tame plote. Toks būdas, pasak aplinkosaugininkų, veiksmingas, tačiau reikalauja nemažai laiko, techninių galimybių ir, savaime aišku, išlaidų.
Naikinimui – naujas metodas
Sosnovskio barščio naikinimo klausimas iškeltas visos Europos Sąjungos mastu, Europos Komisija inicijavo projektą, kurio tikslas buvo rasti kuo efektyvesnių šio invazinio augalo naikinimo būdų. Intensyvus darbas atnešė naudos – 2016 m. pabaigoje pristatytas naujas integruotas biologinis-cheminis naikinimo metodas.
„Naujojo metodo išskirtinumą nulemia keli aspektai, tačiau jo atradėjai išskiria tai, kad jame įsijungia ir biologinis kontrolės metodas. Pirmiausia, naikinant Sosnovskio barštį šiuo metodu, tam tikra teritorija herbicidais bus nupurškiama tik vieną kartą per metus, nors naudojant kitus herbicidus, tai buvo daroma 2 ar 3 kartus. Itin svarbu paminėti, kad toje vieną kartą nupurkštoje žemėje visus metus neturi būti vykdoma dirvožemio paviršių ardanti veikla“, – apie naująjį Sosnovskio barščio naikinimo metodą kalbėjo L.Janulaitienė.
Herbicidų paveikti Sosnovskio barščiai pradeda nykti, geltonuoti ir sustoja jų medžiagų apykaita.
Pasak jos, vienas svarbiausių dalykų, kad naujieji herbicidai yra selektyvūs. „Tai reiškia, kad jie veikia ne visas augalų rūšys. Naujojo metodo tikslas – pirmiausia herbicidais paveikti Sosnovskio barščius, kurie pradeda augti ir dygti pirmieji. Būtent todėl reikia purkšti anksti pavasarį, kol kiti augalai nėra pradėję vegetacijos (kai žydi pavasarinis šalpusnis). Herbicidų paveikti Sosnovskio barščiai pradeda nykti, geltonuoti ir sustoja jų medžiagų apykaita.
Tuo pačiu metu vyksta ir kitas procesas, kol invazinis augalas nyksta, herbicidų nepažeisti augalai ima augti ir stelbti paveiktus herbicidais Sosnovskio barščius. Siekiama, kad natūraliai augančios ir nepaveiktos herbicidų augalų rūšys užimtų tas vietas, kur išnyko Sosnovskio barštis. Augdami augalai plečiasi, lapai uždengia žemę, taip sudarydami prastas sąlygas dygti invazinio augalo sėkloms, nes jam reikalinga šviesa“, – aiškino Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistė.
Balandžio 7-ąją vyko naujojo integruoto Sosnovskio barščio naikinimo metodo pristatymas Vilniaus rajone netoli Dubingių. Aplinkosaugininkai tikina, kad šis būdas galėtų padėti pavojingą augalą išnaikinti per 2–3 metus, tačiau pabrėžiama, kad šis veiksmas turi būti atliekama laikantis reikalavimų. Naikinti Sosnovskio barščius rekomenduojama kovo mėnesio pabaigoje–balandžio mėnesį (kai žydi pavasarinis šalpusnis). Pabrėžiama, kad nespėjus to padaryti laiku, augalus reikia nušienauti, išvežti iš teritorijos ir tik tada purkšti herbicidais.
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad privalu tinkamai įvertinti herbicidų kiekio ir teritorijos, kurioje ketinama naikinti Sosnovskio barštį, dydį. Antraip, gali būti nepasiektas norimas rezultatas. Geriausia, pasak specialistų, kad šį darbą atliktų žmogus, turintis augalų apsaugos produktų profesionaliųjų naudotojų pažymėjimą. Taip pat pabrėžtina, kad šį Sosnovskio barščių naikinimo metodą galima taikyti tik tose teritorijose, kur leidžiama naudoti herbicidus.
