Iš Tauragės rajone telkšančio Buveinių ežero išteka nedidelis, tačiau išskirtinis Viešvilės upelis. Jo ilgis siekia vos 21 km, tačiau savita ekosistema – neįkainojama.
Išraiškingos meandros, senvagės, slėniai ir iš jų ištekantys šaltiniai bei laukinės pakrantės kuria stebuklingą kraštovaizdį. Civilizacijos nepaliestas Viešvilės rezervatas – retų augalų ir gyvūnų namai. Beje, unikali gamta griežtai saugoma, todėl rezervate apsilankyti galima tik iš anksto susitarus su direkcijos darbuotojais.
Čia auga Lietuvoje nykstantys liekninis ir keružis beržai. Beje, ar žinojote, kad šios rūšys – poledynmečio laikų liudininkės? Pelkėtose vietose galima aptikti pelkinę uolaskėlę, raistinę viksvą, lieknąjį švylį, dvilapį purvuolį ir daug kitų augalų rūšių. Keturskiautis žvaigždinas, stambioji karteklė, krateriškasis taurūnis – tai ne linksmo animacinio filmo veikėjų vardai, o rezervate augantys saugomi grybai.
Viešvilės gamtiniame rezervate aptinkamos kelios retų šikšnosparnių rūšys. Miško pakraščiuose retkarčiais prastraksi baltasis kiškis, aptinkamos ir itin retos lūšys. Įdomu tai, kad remiantis 2015 metų duomenimis, šių plėšrūnų Lietuvoje tebuvo 97. Į Raudonąją knygą įrašytas lygiažvynis žaltys renkasi mišrius ir spygliuočius namus, o skiauterėtasis tritonas – kūdras ir senvages.
Gausiausia – saugomų paukščių, kurių rūšių rezervate priskaičiuojama net 31, grupė. Čia užsuka uralinės pelėdos, pilkosios meletos, jūriniai ereliai, pelėdsakaliai ir net baltnugariai geniai.
Didžiąją rezervato dalį užima pelkės. Iš jų įspūdingiausia – daugiau kaip 1000 hektarų teritorijoje plytinti Artosios aukštapelkė, taip pat vadinama Didžiąja plyne. Priešingai nuo kitų pelkių, pagrindinis aukštapelkių vandens šaltinis – lietus. Beje, ar žinojote, kad Viešvilės rezervatas – tarptautinės svarbos pelkė?
Pelkiniai miškai – dar vienas Viešvilės gamtinio rezervato pasididžiavimas. Žvelgiant į juos susidaro įspūdis, kad įžengei į mistinį pasakų pasaulį.
Viešvilės gamtinis rezervatas fotografo akimis:
