Šiandien minima pasaulinė kovos su dykumėjimu ir sausromis diena. Atrodytų, kad Lietuva su dykumomis neturi nieko bendra, tačiau jei nesirūpinsime dirvožemiu, jo plotai virs mažomis dykumomis.
Dirvožemis mums taip pat padeda kovoti su klimato kaita
Aplinkosaugos koalicija, kartu su Lietuvos dirvožemininkų draugija surengė konferenciją, kurioje pristatė savo pasiūlymus, ką daryti, kad Lietuvos dirvožemis nebūtų beatodairiškai alinamas.
Įžanginį žodį konferencijoje sakiusi Žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė teigė, jog dirvožemis – toks pat svarbus, kaip švarus oras ar vanduo. Tačiau estetiškai jis nėra mums toks patrauklus, nesuvokiame jame vykstančių procesų, todėl ir dėmesio į jo apsaugą kreipiame mažiau.
Dirvožemis – toks pat svarbus, kaip švarus oras ar vanduo.
„Dirvožemis nėra taip gerai suvokiama gamtinė sistema, kaip, pavyzdžiui, miškai. Tačiau dirvožemio teikiama nauda žmogui yra didelė ir įvairiapusė: nuo maisto iki kovos su klimato kaita kaupiant organinę anglį. Todėl dirvožemio saugojimas yra vienas iš veiksmų, numatytų šios Vyriausybės programoje. Pirmiausia planuojama mažinti mineralinių trąšų naudojimą, siekiant sumažinti vandens taršą iš jo išsiplovusiomis maistinėmis medžiagomis. Šioje srityje darbai jau pradėti,“ – sakė Žemės ūkio ministro patarėja.
Ji pridūrė, jog Vyriausybė taip pat pradėjo darbus, susijusius su anglį kaupiančių gamtinių sistemų atkūrimu: pelkių, pievų, miškų. Labai sunku saugoti tai, ko negali pamatuoti, todėl Žemės ūkio ministerija palaiko dirvožemio stebėsenos sistemos tobulinimą Lietuvoje. Ūkininkai būtų skatinami taikyti sėjomainą ir kitas dirvožemį tausojančias priemonės.
„Visais šiais veiksmais siekiame prisidėti ir įgyvendinti „Žaliojo kurso“ tikslus. Šiemet taip pat turėtų būti paskelbta ir atnaujinta dirvožemio strategija. Dirvožemio kokybės gerinimas suteikia tiek socialines, tiek ekonomines galimybes, jau nekalbant apie naudą švariai gamtai, ekosistemoms,“ – sakė K. Simonaitytė.
Sunkiosios technikos ir pesticidų naudojimas – labiausiai kenkiančios ūkininkavimo praktikos
Toliau kalbėjusi Aplinkosaugos koalicijos ekspertė Karolina Gurjazkaitė pirmiausia apžvelgė Lietuvos dirvožemio situaciją. Lietuvos ekonomikos instituto tyrimų duomenimis patvirtinta, kad šalies dirvožemyje vyksta erozija, mažėja jame esančios organinės anglies kiekis (kitaip tariant, mažėja jo derlingumas).
Degraduodamas dirvožemis sukelia kitas problemas: į atmosferą išskiriama jame užrakinta anglis, todėl dar paspartinama klimato kaita. Be to kai kurios ūkininkavimo praktikos, kuriomis ir skatinama dirvožemio degradaciją, naikina bioįvairovę.
Visas šias problemas sukelia nedarnus ūkininkavimas: didelis pesticidų, sunkiosios technikos naudojimas, žemės arimas, didelių kiekių mineralinių trąšų naudojimas. Ariant aerobiniai mikroorganizmai iškeliami į atmosferą, gauna prieigą prie organinės anglies junginių, kuriais maitindamiesi, išskiria CO2.
Dar blogiau, jog teritorijos, kuriose taikomi tokie ūkininkavimo būdai, vis auga, plečiasi.
Prie šių problemų taip pat prisideda prasta žemės ūkio politikos situacija.
„Prie šių problemų taip pat prisideda prasta žemės ūkio politikos situacija. Kol kas Lietuvoje mes neturime dirvožemio apsaugos įstatymo, taip pat neturime jokių įstatymų, kurie kontroliuotų mineralinių trąšų naudojimą. Dar vienas aspektas – paramos politika. Dabartinė parama gali dar paaštrinti aplinkosaugines problemas, nes ja skatinama ir remiama būtent ariamos žemės plėtra,“ – savo pastebėjimus išdėstė K. Gurjazkaitė.
Dėl šių priežasčių Aplinkosaugos koalicija siūlo keisti paramos politiką: kad tausus, aplinką ir dirvožemį saugantis ūkininkavimas būtų remiamas labiau, nei taršus ūkininkavimas. Ypač aktualu tausesnio ūkininkavimo būdus naudoti tose vietovėse, kur yra augalų ar gyvūnų buveinės: reikėtų naudoti mažiau mineralinių trąšų, užsėti tarpinius pasėlius, kad juose maisto rastų vabzdžiai, o paskui juos – ir agrarinio kraštovaizdžio paukščiai..
Mineralinių trąšų naudojimas turi būti labiau kontroliuojamas. Visų pirma, institucijoms turi būti teikiama informacija, apie ūkininkų sunaudojamus trąšų kiekius. Galiausiai, turėtų būti sukurtas efektyvus dirvožemio kokybės monitoringas. K. Gurjazkaitės nuomone, efektyviausiai ši sistema veiktų, jei ES parama ūkininkams būtų susieta su dirvožemio kokybe (ūkininko laukuose).
Turėtų būti stiprinamas ūkininkų švietimas ir jų bendradabiavimas su mokslininkais. Šių metų gegužės mėnesį atliktos apklausos duomenimis, 37 proc. žmonių mano, kad dirvožemis nėra pakankamai apsaugotas, du trečdaliai apklaustųjų sutinka, kad Lietuvoje turėtų atsirasti dirvožemio įstatymas.
Jei nesaugosime dirvožemio, ateities kartos pristigs maisto
Konferencijoje pasisakęs Lietuvos dirvožemininkų draugijos prie LMA ŽŪMMS pirmininkas doc. dr. Jonas Volungevičius svarstė, jog efektyviausia būtų pradėti nuo dirvožemio įstatymo. Beje, jis pradėtas rengti dar 2015-aisiais metais, tačiau iki šiol dūla kažkur Seimo stalčiuose.
„Žemės ūkio ministerija labiau rūpinasi dirvožemio naudojimu, tačiau jo apsaugai nei Žemės ūkio, nei Aplinkos ministerijos neskiria deramo dėmesio, – nerimavo doc. dr. J. Volungevičius. – Panaši situacija yra saugomų teritorijų sistemoje – nors pedologiniai draustiniai ir yra įsteigti, neužtikrinama jų teritorijoje esančių dirvožemių apsauga. Dirvožemio įstatymo klausimas turėtų būti ir vėl pakeltas ir laikomas prioritetu.“
Pasak draugijos pirmininko, jei kalbame apie dirvožemio apsaugą, turime vertinti rodiklius, kurie parodo, kokią įtaką šiandien žemės ūkis daro Lietuvos dirvožemiui. Paprasčiau tariant, ar ūkininkaujant organinės anglies kiekis dirvožemyje didėja, mažėja, išlieka nepakitęs.
Dirvožemio monitoringas turėtų būti atsietas nuo bendrojo aplinkos monitoringo.
Jei didėja – tuomet dirvožemis išlieka derlingas. Todėl ekspertas sakė pritariantis Aplinkosaugos koalicijos suformuotai pozicijai ir tokiam monitoringui, kurio duomenys parodytų dirvožemio kokybės kaitą ir jo agroekologinį potencialą. Doc. dr. J. Volungevičiaus manymu, dirvožemio monitoringas turėtų būti atsietas nuo bendrojo aplinkos monitoringo ir praplėstas į jį įtraukiant dirvožemio gyvybingumo (pedobiologinius) ir fizikinius rodiklius. Taip pat atnaujintas azoto ir fosforo monitoringas.
Aptartas dar vienas svarbus dirvožemio naudojimo aspektas – jo naudojimas atsižvelgiant į jo natūralias galimybes. Našiausi dirvožemiai plyti šiaurės, vidurio ir pietų Lietuvoje. Rytinėje, vakarinėje dalyje žemė nėra tokia derlinga, o kai kada visai nenaši, tačiau trąšų pagalba siekiama iš jos išspausti paskutinius syvus. Kadangi šios teritorijos nėra derlingos, jos neturėtų būti naudojamos siekiant išgauti daug produkcijos, t.y. intensyviai.
„Turime saugoti dirvožemį ateities kartoms,“ – savo įžvalgas pabaigė doc. dr. Jonas Volungevičius.
Kilogramas trąšų sukuria 1,5 kilogramo CO2 išmetimų
Viešosios įstaigos „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius papildė pašnekovus sakydamas, kad mineralinės trąšos išties padeda pamaitinti milijonus žmonių, tačiau kas per daug – tas nesveika. Tokie kiekiai, kokie yra naudojami šiandien, tiesiog išbalansuoja ekologinę sistemą.
„Vienintelis momentas, kada reikia deklaruoti, kiek tręšiama – tai deklaruojant pasėlius. Tuo metu organinėmis trąšomis tręšiantys ūkininkai turi sudaryti tręšimo planą, netgi neša atsakomybę už pertręšimą. Kuo blogai pertręšti dirvą? Pertręšus pasikeičia dirvos rūgštingumas (pH), pradeda nykti biologinė įvairovė. Jei mes tręšiame per daug, sunaikiname natūralias dirvos savybes,“ – sakė D. Tracevičius.
Pertręšus taip pat kyla didelė tikimybė, jog trąšų likučiai bus išplauti iš dirvos per pirmąjį stipresnį lietų. Tokiu būdu trąšos gali išplisti didesnėje teritorijoje – būti nuplautos į upes, jomis pasiekti netgi Baltijos jūrą.
Vienas kilogramas trąšų sukuria 1,5 kilogramo CO2 išmetimų.
„Tokiu būdu vienas kilogramas trąšų sukuria 1,5 kilogramo CO2 išmetimų,“ – skaičiavo D. Tracevičius. Iš viso trąšų gamybos pramonė Lietuvoje atsakinga už maždaug dešimtadalį visų šiltnamio efektą skatinančių dujų.
Pasak „Žiedinė ekonomika“ vadovo turi būti nustatytos ribos, kiek fosforo ir azoto galima įterpti į dirvą. Trąšų apskritai nenaudoja ekologiniai ūkiai, todėl valstybė turėtų juos paremti. Kita vertus, ir tradicinis ūkis gali būti tvaresnis – taikyti sėjomainą ir kitas trąšų poreikį mažinančias agrarines priemones.
Ilgojoje perspektyvoje mineralines trąšas galima iš dalies pakeisti produktu, pagamintu iš mūsų visų maisto atliekų. Lietuvoje kasmet susidaro apie 400 tūkstančių tonų maisto atliekų, kurias mes galėtume perdirbti į kompostą. Pasak D. Tracevičiaus, iš tokio kiekio galėtų būti sukurta 200 tūkstančių tonų komposto, tinkamo Lietuvos žemės ūkiui.
Ką miestietis gali padaryti dėl Lietuvos dirvožemio?
Ūkininkai retai nori keisti nusistovėjusias ūkininkavimo praktikas. Tačiau ūkininkauti apskritai nenaudojant trąšų – įmanoma. Taip jau 15 metų dirba ekologinio ūkio savininkas Valentinas Genys.
„Žemės ūkis ir gaspadorius visais amžiais saugojo dirvožemį, – sako Valentinas. – Agronomija – tai mokslas, o ne nuomonė. Sakome, kad turime problemų su dirvožemių. Dirvožemis visada buvo ir bus, net po mūsų. Nieko negalime padaryti „išmaniau“, kaip tik išnaudoti nuostabią natūralią sistemą savo naudai.“
Pasak ūkininko, nenaudojant trąšų, dirvoje susformuoja unikalūs bakterijų- grybų ryšiai. Tačiau ūkininkauti reikia tokiais būdais, kurie tinka turimo dirvožemio tipui. Ir dar viena liūdnesnė naujiena – ekologinio ūkininkavimo teigiamas poveikis pastebimas tik po 15-20 metų.
V. Genio teigimu, neariant dirvos į aplinką išskiriama mažiau CO2. Augalams reikia šios išsiskiriančios anglies, todėl tai, kas neišskiriama į atmosferą tenka pačiam augalui.
„Sistema yra tobulai sukurta, reikia tik ją pažinti! – ragino ekologinio ūkio savininkas. – Europos sąjungos reikalavimai yra įrašyti popieriuje ir kartais ir lieka popieriuje. Vartotojai turėtų patys būti sąmoningi ir nepirkti teršiančiuose ūkiuose užaugintų produktų. Nes ateityje... už kokius pinigus nusipirksime sveikatą?“
Lietuvos gamtos fondo vykdomas projektas „Klimatosūkis“ rūpinasi, kad pažintume klimato kaitos procesus ir savo veiksmais imtumėmės juos stabdyti. Tad ką daryti, kad patys prisidėtumėte prie Lietuvos dirvožemio būklės gerinimo?
Visų pirma, galite daugiau pasidomėti ūkiais, kurių produkciją dažniausiai perkate, ieškoti ekologinių, aplinką tausojančias praktikas naudojančių ūkių.
Antra, parašyti laišką jūsų rajoną ar gyvenamąją vietovę atstovaujantiems politikams, Žemės ūkio ministerijai, kad sustiprintumėte įspūdį, jog šis klausimas Jums rūpi.
Apie projektą:
Projektas „Klimatosūkis“ („Game on“) tai 10-ies partnerių iš 8 Europos šalių partnerystė, skirta reaguoti į klimato kaitos keliamą grėsmę ir paskatinti žmones veikti. Projektas tapo įmanomas dėl Švietimo plėtros ir sąmoningumo ugdymo fondo (Development Education and Awaraness Raising – DEAR) finansinės paramos.
Partnerių komanda tiki jaunimo galia iš Europos šalių vyriausybių pareikalauti sisteminių pokyčių – tik tokiu būdu galima sustabdyti jau gerokai įsibėgėjusią klimato kaitą. Projekto partneriai siekia išjudinti žmones imtis veiksmų naudodami žaidybinius elementus. Žaidimai ir iniciatyvos kuriami bioįvairovės, prisitaikymo prie klimato kaitos, jos padarinių švelninimo bei klimato teisingumo temomis.
Projektas pavadintas „Game on“, o lietuviškai – „Klimatosūkis“. Per ateinančius ketverius metus projekto partneriai pristatys bent kelias įtraukiančias veiklas, kurios padės prisijaukinti tvarų gyvenimo būdą. Mobilioji programėlė, per visas 8-ias šalis besidriekiantis „geocashing“ lobių paieškos maršrutas, klimato kaitai skirtas stalo žaidimas, įkvepiantys video filmukai, klimato kaitos orientaciniai žaidimai Lietuvoje – tai kelios iš numatytų projekto veiklų.
Visos šios veiklos bus skirtos suteikti piliečiams daugiau informacijos apie bioįvairovę, klimato kaitą, klimato teisingumą.
Projekto partneriai siekia didinti sąmoningumą dėl klimato kaitos, taip pat mobilizuoti visuomenę reikalauti pokyčių, kurių šiuo metu gyvybiškai reikia.
Šis klimato kaitos žaidimas iš tiesų yra mūsų gyvybės ar mirties klausimas. Todėl turime pasiryžti jį laimėti.
