Oro kokybės vertintojai teigia, jog problema yra kompleksinė ir reikalauja ne visuomet paprastų sprendimų. Bene svarbiausio jų – reguliaraus gatvių valymo – Lietuva jau ėmėsi, tik ne visur vienodai sėkmingai.
Tarša mažėja, bet džiaugtis nėra ko
Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) metiniai duomenys patvirtina, jog pernai oras, kuriuo kvėpavome, buvo švaresnis nei 2016-aisiais. Nustatyta, kad kietųjų dalelių KD10 koncentracija ore nurodytos normos negali viršyti daugiau kaip 35 dienas per metus. Nei pernai, nei užpernai jokioje šalies matavimo stotyje toks skaičius nebuvo užfiksuotas. Tačiau šiemet, vos per pirmąjį pusmetį, Klaipėdoje užfiksuotų paros ribinės vertės viršijimų skaičius jau didesnis nei leidžiama per visus metus.
Dėl mažesnių skaičių 2017-aisiais labiausiai dėkingi turime būti palankioms meteorologinėms sąlygoms.
AAA Oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Bimbaitė aiškina, jog vertinant šiuos duomenis nereikėtų šokti prie skubotų išvadų: „Dėl mažesnių skaičių 2017-aisiais labiausiai dėkingi turime būti palankioms meteorologinėms sąlygoms. Pernai buvo vėsūs, lietingi ir vėjuoti orai, todėl kietųjų dalelių mažėjo beveik visoje Lietuvoje. Pavyzdžiui, Jonavoje pirmą kartą per visą matavimo laikotarpį neužfiksuota nei viena diena, kai būtų viršyta norma“.
Bendrai vertinant oro užterštumą Lietuvoje specialistė pastebi, jog būtent KD10 teršalas nuo 2003-ųjų rodo mažėjimo tendenciją, tačiau trumpesnio periodo tendencija priešinga. Didėja ir nuo 2007 m. matuojamų ir gerokai žmogui pavojingesnių dar mažesnių nei KD10 kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija ore.
Priešingai nei kai kurios Vakarų Europos šalys ar net tokios mūsų kaimynės kaip Lenkija, sankcijų ar įspėjimų dėl oro kokybės iš Europos Komisijos kol kas negauname. Tačiau tobulėti ir rūpintis oro užterštumo mažinimu turime ir toliau, nes nuo kitų, pavyzdžiui, Skandinavijos šalių, oro kokybe gerokai atsiliekame.
Didžiausi iššūkiai: purvinos gatvės ir šildymo sezonas
Pačiu šalčiausiu metų laiku dėl kietųjų dalelių ore reikėtų kaltinti šildymo sistemas, dėl kurių oras užmiesčiuose kelis mėnesius būna netgi prastesnis nei miesto centre. Taip nutinka todėl, jog privačiuose namuose šildymo sistemas reguliuoti gerokai sudėtingiau, todėl kartais žmonės kaminų ar krosnių nevalo metų metus, o visos susikaupusios kietosios dalelės tuomet patenka į orą.
Šiltuoju metų laiku labai efektyvi priemonė mažinant oro taršą yra gatvių valymas.
V. Bimbaitė taip pat teigia, kad šiltuoju metų laiku labai efektyvi priemonė mažinant oro taršą yra gatvių valymas. „Labai raginame savivaldybes pradėti valyti gatves dar kovo mėnesį, vos tik nutirpsta sniegas. Taip pat labai svarbu vasarą, arba net tokį karštą ir sausą gegužės mėnesį kaip šiemet, laiku plauti gatves, neleisti kietosioms dalelėms iš gatvės kilti į orą“, – rekomenduoja specialistė.
Turi nusipirkti naują įrangą
Būtent todėl pasinaudojus lėšomis pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) investicijų veiksmų programą, penkiems didžiausiems Lietuvos miestams skirti 7,8 mln. eurų valymo renginių įsigijimui bei kitoms oro taršos mažinimo priemonėms. Sumos skiriamos penkiems didmiesčiams, nes būtent juose daugiausiai transporto judėjimo, todėl ir didžiausia oro tarša – dažniausiai ribinis dalelių kiekis peržengiamas Vilniaus Žirmūnų, Kauno Petrašiūnų rajonuose ir Klaipėdos Šilutės plente.
Kol kas prisidedant Sanglaudos fondo investicijoms valymo įrenginiai nupirkti tik Kauno mieste.
Kol kas prisidedant Sanglaudos fondo investicijoms valymo įrenginiai nupirkti tik Kauno mieste, kur šiuo metu jau eksploatuojamos 7 vakuuminės šlavimo mašinos, 2 laistymo mašinos su gatvių laistymo įranga ir 1 su gatvių plovimo – purškimo įranga. Kituose miestuose dėl įvairių priežasčių viešieji pirkimai kol kas neįvyko arba vykdyti dar nebaigti.
Europos Sąjungos Investicijų ir ekonominių priemonių departamento direktorius Inesis Kiškis aiškina, jog gatvių valymo technologijoms dėmesys skiriamas todėl, kad po žiemos šylant orams ant kelių smėlyje ir purve susikaupusios kietosios dalelės pakyla į orą.
„Lietuva ir po 2020 m. galės ES investicinių fondų pagalba vykdyti oro taršos mažinimo darbus. Klimato kaita ir žiedinė ekonomika yra prioritetinės ES plėtros temos, tad tokioms iniciatyvoms bus galima gauti investicijų. Tačiau svarbu žinoti, kaip tas problemas išspręsti – nustatę prastos oro kokybės priežastis turime žiūrėti, ar tam reikalingos Europinės lėšos, ar įmanoma priversti susimokėti pačius teršėjus“, – dėsto I. Kiškis.
Ką galime padaryti?
Norint iš tiesų sumažinti taršos kiekį ore reikia kelti ir pačių gyventojų sąmoningumą
Aplinkos apsaugos agentūra pataria, jog norint iš tiesų sumažinti taršos kiekį ore reikia kelti ir pačių gyventojų sąmoningumą, nes vien aplinkosaugininkų iniciatyvų nepakaks. Kiekvienas žmogus turėtų žinoti, jog Pasaulinė sveikatos organizacija kietąsias daleles jau yra pripažinusi kancerogenais – tarša mus gali paveikti ne iš karto, bet organizmui daroma žala yra didžiulė.
Gyventojai vardan švaresnio oro gali imtis šių esminių žingsnių: atsisakyti daug degalų naudojančių individualių transporto priemonių, aktyviau naudotis viešuoju ar bevarikliu transportu, „statyk ir važiuok“ sistema, nedeginti jokių atliekų bei namų apšildymo sistemas žiemą pradėti naudoti tik jas gerai išvalius.
Svarbiausia – pats žmogus turi norėti gyventi sveikai bei rūpintis oru, kurį kvėpuojame patys ir kvėpuoja mūsų vaikai. Būdų dar sumažinti taršą yra daugybė, tereikia norėti dėl sveikatos keisti įpročius.
Daugiau informacijos - www.am.lt ir www.esinvesticijos.lt
