„Norime lankytojus sudominti ir kad vis tik jie išvyktų į gamtą, nes pamatyti kažkokį gyvūną ar augalą lankytojų centre – viena, o savo akimis laukinėje gamtoje – visai kas kita“, – sako parko ekologas Vaidas Leonavičius.
Vyresniems vaikams lankytojų centre siūloma „apkeliauti“ regioninį parką žaidžiant specialų žaidimą. Atsistoję tam tikrame langelyje žaidėjai gauna klausimą apie parko vertybes, į kurį atsakyti gali remdamiesi savo žiniomis arba ekspozicijoje pateikiama informacija.
Kryžių šalia šaltinėlio nuo to laiko iškilo įvairiausių – tiek atvežtų, tiek pagamintų čia pat, vietoje, iš gamtinių medžiagų. Žmonės tiki, kad šaltinio vanduo padeda pasveikti,
Pašnekovas akcentuoja, jog šioje vietovėje kelių tinklas vis dar yra gana retas, todėl dalį lankytinų objektų atvykėliams tenka pasiekti pėsčiomis – automobiliu neprivažiuosi.
Vienas iš pagrindinių objektų, rekomenduojamų aplankyti šiame parke yra Šilelio pažintinis takas. Bent trečdalis jo vingiuoja banguojančio ir nerimstančio Vištyčio ežero pakrante.
„Tako ilgis yra apie 3 kilometrai, jis – žiedinis, sugrąžina į tą pačią vietą, iš kurios išėjote“, – sako V.Leonavičius.
Tikinčiuosius traukia būtent Šilelio pažintiniame take trykštantis šventas Šaltinėlis.
„Pasakojama, kad vienam neturtingam valstiečiui sapne apsireiškė Švč. Mergelė Marija ir prašė toje vietoje pastatyti kryžių. Vyras neturėjo tam įrankių, atidėliojo, galiausiai užmiršo šį prašymą. Po kiek laiko vėl susapnavo Mariją ir išgirdo tą patį prašymą. Ir vėl pamiršo. Na, galiausiai, trečiąkart pasirodžiusi Marija jau primygtinai prašė pastatyti šioje vietoje kryžių, jei pats negalintis – paprašyti kokio turtingesnio kaimyno pagalbos. Taip valstietis ir padarė – kartu su kaimynu miške nukirto vieną ąžuolą ir pastatė kryžių“, – apie nedidelio „kryžių kalno“ pradžią pasakoja parko ekologas.
Kryžių šalia šaltinėlio nuo to laiko iškilo įvairiausių – tiek atvežtų, tiek pagamintų čia pat, vietoje, iš gamtinių medžiagų. Žmonės tiki, kad šaltinio vanduo padeda pasveikti, ypač – nuo įvairių akių ligų. Todėl kabina ant kryžių rožančius, prisipila talpas šaltinėlio vandens. Kartą parko specialistė šalia šaltinio yra radusi ir nemenką sumą pinigų – juos nunešė vietinei bažnyčiai.
Regioniniame parke – keturi piliakalniai. Kiekvienas iš jų lankytojui turi ką „papasakoti“. Pavištyčio piliakalnis saugo paslaptį apie nugrimzdusią bažnyčią, Vištyčio – apie gražuolę Pilę ir jos meilės istoriją, Dabravolės – apie papėdėje išsikerojusią daugiakamienę liepą – Valstybės saugomą gamtos paminklą. Medis iki šiol auga, suskaičiuojami 25 jos kamienai.
Norime lankytojus sudominti ir kad vis tik jie išvyktų į gamtą, nes pamatyti kažkokį gyvūną ar augalą lankytojų centre – viena, o savo akimis laukinėje gamtoje – visai kas kita.
„Dabaravolės pilakalnis yra centrinėje parko dalyje – labiau nuo Vištyčio važiuojant link Pajavonio, nuo ežero ir miestelio nutolęs apie 7 kilometrus“, – sako pašnekovas.
Galiausiai, apėję piliakalnius galite tiesiog pasėdėti Vištyčio pakrantėje ir nuraminti akis jo smulkiose bangelėse žaižaruojant saulės spinduliams.