Irdamos maisto atliekos į aplinką išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas bei gali užteršti dirvožemį, paviršinį ir požeminį vandenį. Išmetant maistą yra švaistomi ištekliai, kurie buvo naudojami jam gaminti.
Išrūšiuotos maisto atliekos turi didelę vertę
Tinkamai rūšiuoti maisto atliekas turime ne tik dėl aplinkos apsaugos – jas išrūšiavę galėtume sumažinti mišrių komunalinių atliekų kiekius ir jų tvarkymo kaštus, o perdirbtos maisto atliekos galėtų būti panaudojamos.
Kompostas, gautas iš atskirai surinktų maisto atliekų, yra aukštesnės kokybės ir gali būti naudojamas tręšimui.
Kompostas, gautas iš atskirai surinktų maisto atliekų, yra aukštesnės kokybės ir gali būti naudojamas augalų ir miškų tręšimui, žemės ūkyje, šiltnamių ūkiuose, mėgėjų daržininkystėje, gėlininkystėje ar pažeistų teritorijų rekultivacijai. Iš mišrių komunalinių atliekų srauto gautas kompostas įprastai naudojamas tik sąvartynų rekultivacijai ar atliekoms sąvartynuose perdengti. Paskutinė maisto atliekų galimybė – deginimas energijai gauti.
„Šiuo metu mechaniniuose biologiniuose įrenginiuose pagaminamo komposto sudėtyje yra daug sunkiųjų metalų, todėl mišriųjų komunalinių atliekų kompostas yra tinkamas naudoti tik sąvartynams perdengti. Atskiras maisto atliekų tvarkymas pagerintų komposto kokybę, padidintų jo panaudojimo galimybes, leistų sumažinti CO2 išmetimą į aplinką“, – sako Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė.
Sprendžia savivaldybės
Atskirai rinkti maisto atliekas įpareigoja Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos strategija, kurios vienas iš tikslų – išmesti kuo mažiau atliekų, naudoti kuo mažiau pirminių išteklių, o susidariusias atliekas naudoti pakartotinai.
Direktyva dėl atliekų įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad iki 2024 metų pradžios biologiškai skaidžios atliekos, įskaitant ir maisto atliekas, būtų surenkamos atskirai arba atskiriamos ir perdirbamos jų susidarymo vietoje. Nukrypti nuo šio reikalavimo bus galima tik specifiniais atvejais.
Kaip geriausiai surinkti žaliąsias ir maisto ar virtuvės atliekas, kur ir kaip jas efektyviausiai panaudoti, sprendžia savivaldybės, atsižvelgdamos į nustatytus reikalavimus ir savivaldybėje veikiančią atliekų tvarkymo sistemą, apdorojimo įrenginius bei technines galimybes.
„Kokias konkrečiai maisto atliekas į atskirą konteinerį gali mesti gyventojai: visas maisto atliekas, tik ne gyvūninės kilmės maisto atliekas, maistu užterštą popierių ir pan., koks bus konteinerių ištuštinimo dažnis, žymėjimas ir pan., sprendžia pačios savivaldybės. Yra savivaldybių, kurios jau atskirai renka žaliąsias atliekas, kitos individualių namų gyventojams išdalino kompostavimo dėžes“ – sako Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė V. Slavinskienė.
Alytaus regionas Lietuvoje yra pirmasis, kuriame maisto atliekų rūšiavimas vietos valdžios sprendimu visiems gyventojams yra privalomas. Nuo 2018 m. spalio čia pradėtas vykdyti atskiras rūšiuojamasis virtuvės atliekų surinkimas iš Alytaus regiono miestų individualių namų gyventojų, o po metų šias atliekas pradėta surinkti ir iš daugiabučių namų gyventojų.
Kaip pastebi Atliekų politikos grupės vadovė V. Slavinskienė, rūšiuojant išmetamą maistą būtinas gyventojų sąmoningumas ir atsakingumas: „Kuo tiksliau gyventojai išrūšiuos maisto atliekas, tuo kokybiškesnis ir švaresnis bus pagaminamas kompostas“.
Rūšiuojant išmetamą maistą būtinas gyventojų sąmoningumas ir atsakingumas.
| Metai | Maisto atliekų mišriame sraute, % | Susidaręs maisto atliekų kiekis (atskirai surinktas ir mišriame sraute) (procentas nuo komunalinių atliekų) | Maisto atliekų kiekis, tenkantis 1 gyventojui |
| 2019 | 14,77 % | 114 539 t (8,7 %) | 41 kg |
| 2018 | 12, 78 % | 103 744 t (7.89 %) | 37 kg |
| 2017 | 13,31 % | 101 591 t (7,89 %) | 35,9 kg |
| 2016 | 13,85 % | 100 572 t (7,9 %) | 34,8 kg |
Straipsnis finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų. Daugiau informacijos Aplinkos ministerijos (am.lrv.lt) ir ES investicijų (esinvesticijos.lt) interneto svetainėse.
