Maisto pramonė yra atsakinga už maždaug nuo ketvirtadalio iki trečdalio į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), kurios prisideda prie klimato kaitos.
„Dėl to yra itin svarbu, kad įvairios maisto sektoriaus grandys – nuo žaliavų augintojų iki pardavėjų ir galutinių vartotojų – elgtųsi atsakingai ir savo veiksmais stengtųsi sumažinti ŠESD kiekį. Juk vienas iš sparčiai besikeičiančių oro sąlygų pavojų yra sutrikdytas žemės ūkis, kuris gali lemti maisto produktų trūkumą“, – pasakoja „Lidl Lietuva“ pirkimų tvarumo specialistė Karolina Labulytė.
Vartotojai gali dažniau rinktis augalinės kilmės baltymų šaltinius
Pasak VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovo Domanto Tracevičiaus, nors didžiausia atsakomybė mažinant klimato kaitą tenka verslui ir valstybinėms institucijomis, žmonės taip pat gali prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.
Vienas dalykų, ką gali padaryti vartotojai, tai atkreipti dėmesį į kai kurių savo vartojamų produktų daromą įtaką klimato kaitai ir pagal tai keisti savo vartojimo įpročius. Pavyzdžiui, norint užauginti ir patiekti į prekybą 1 kg jautienos yra išskiriama net 60 kg ŠESD. Tuo metu 1 kg kiekiui žirnių užauginti – tik 0,9 kg ŠESD.
„Kiekvienas gyventojas gali riboti suvartojamų gyvūninės kilmės produktų kiekį. Reikia turėti omeny, kad gyvūninės kilmės produktai nėra lygiaverčiai. Kiaušinių ar paukštienos pramonė palieka kur kas mažesnį pėdsaką nei atrajojančių gyvulių, kaip jaučių ar avių, mėsos pramonė. Tad mažiau vartodami pastarųjų gyvulių mėsos, galime prisidėti prie klimato kaitos stabdymo“, – sako D.Tracevičius.
Galima aktyviau reikalauti „žalesnių“ produktų
Kalbant apie kitus maisto produktus, pasakoja D. Tracevičius, vartotojams yra nelengva nuspręsti dėl jų tvarumo, nes žmonės įprastai neturi tokių gilių žinių apie produktų paliekamą CO2 pėdsaką.
„Įprastai, gyventojai, norintys rinktis tvarius produktus, privalo praleisti begalę laiko tyrinėdami etiketes ir ieškodami reikalingos informacijos. Tai nėra racionalu ir efektyvu. Žmonės negali tam skirti daug laiko bei jie neturėtų tapti aplinkosaugininkais ar CO2 detektyvais. Dėl to tvarumas apsiperkant gali būti užtikrinamas tik parduotuvių tinklams ir maisto gamintojams gilinant savo įsitraukimą į tvarią veiklą, o valstybinėms institucijoms remiant tuos, kurie nori ir pasiryžta mažinti savo CO2 pėdsaką. Žinoma, visuomenės įtaka išlieka svarbi. Tam, kad verslai teiktų tvaresnę produkciją, reikia ir daugiau spaudimo iš visuomenės, kuri aktyviau reikalautų tvaresnių ir „žalesnių“ produktų“, – pasakoja D.Tracevičius.
Pardavėjai turi padėti vartotojams
K.Labulytė pritaria, kad siekiant sudaryti pirkėjams kuo palankesnes sąlygas rinktis tvaresnius produktus, iniciatyvos turėtų imtis ir pačios prekybos įmonės.
„Pavyzdžiui, mes siekdami padėti žmonėms mažinti gyvūninės kilmės produktų vartojimą, o tuo pačiu – ŠESD, esame išsikėlę tikslą iki 2025 finansinių metų pabaigos savo asortimente didinti augalinės kilmės baltymų kiekį, įtraukiant daugiau įvairių produktų iš ankštinių augalų, veganiškus mėsos, žuvies, pieno pakaitalus ir kt. Be to, siekdami paskatinti visuomenėje augalinę mitybą bendradarbiaujame su visuomenės mitybos pokyčių siekiančia organizacija „Gyvi Gali“, – sako K.Labulytė.
Taip pat, pratęsia K. Labulytė, bendrovė stengiasi, kad kuo daugiau „Lidl“ privačių prekių ženklų produktų būtų pagaminti iš tvaresnių, sertifikuotų žaliavų.
„Neatsakingai valdomas žemės ūkis taip pat turi didžiulį neigiamą poveikį klimato atšilimui, ekosistemoms, įvairiems ištekliams. Todėl įsipareigojome svarbiausias šiuo požiūriu žaliavas nuo 2025 metų pabaigos įsigyti tik iš tvaresnių šaltinių ir šį tikslą palaipsniui įgyvendiname“, – kalba pašnekovė.
Svarbu ir kaip elgiamės su produktais
„Lidl Lietuva“ Pirkimų tarnybos tvarumo specialistė atkreipia dėmesį, kad vienas iš klimato kaitos veiksnių yra ir maisto švaistymas. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, per metus yra išmetama apie 30 proc. viso pagaminamo maisto. Tiek žaliavų auginimo, tiek maisto produktų gaminimo, tiek po vartojimo susidariusių atliekų irimo metu yra išskiriamos ŠESD, kurių būtų galima išvengti.
„Be abejo, yra svarbu, kad kiekvienas iš mūsų stengtumėmės atsakingai planuoti savo pirkinius ir taip mažinti išmetamo maisto kiekį. Bet tuo pačiu yra svarbūs ir prekybininkų veiksmai. Pavyzdžiui, dėl to mes siūlome netobulos išvaizdos, bet vis dar tinkamus vartoti vaisius bei daržoves įsigyti pigiau specialiuose „Geradarių maišeliuose“. Jau nurašytus, bet gyvūnų pašarui tinkamus produktus perduodame ūkininkams, o likusius atiduodame biodujas gaminantiems atliekų tvarkytojams“, – vardija K.Labulytė.
Tvarumas visuose etapuose
Pasak K. Labulytės, siekiant didesnio maisto pramonės tvarumo taip pat itin svarbu užtikrinti, kad produktų gamybos, transportavimo ir prekybos procesai būtų kuo efektyvesni ir išskirtų kuo mažiau ŠESD.
„Mes kartu su visa „Lidl“ įmonių grupe esame prisijungę prie moksliškai pagrįstų tikslų iniciatyvos (SBTi) ir išsikėlę klimato kaitos mažinimo tikslus. Siekiame iki 2030 metų pabaigos sumažinti savo operatyvinės veiklos metu susidarančią ŠESD emisiją 80 procentų. Tam imamės įvairiausių priemonių: nuo biometanu varomų vilkikų naudojimo, saulės elektrinių ant parduotuvių stogų įrengimo iki efektyvinamų procesų. Be to, siekiame, kad ir didžiausias CO2 emisijas generuojantys mūsų tiekėjai taip pat turėtų savo išsikeltus ŠESD emisijų mažinimo tikslus“, – sako K. Labulytė.
Ji pažymi, kad efektyvūs procesai ne tik užtikrina mažesnį ŠESD kiekį, bet ir padeda garantuoti geresnę tvarių produktų kainą.
„Daugelis mūsų asortimente esančių tvaresnių produktų, priklauso mūsų privatiems prekių ženklams. Tai reiškia, kad šiuos produktus užsakome dideliais kiekiais, kartais net ir su visa „Lidl“ grupe, ir galime pasiūlyti juos už patrauklesnes kainas. Tokiu būdu mūsų pirkėjams nereikia už aplinkai draugiškesnius produktus mokėti papildomai“, – sako K.Labulytė.
