Geriau ėmėme rūšiuoti tetrapakus, kartono ir popieriaus pakuotes
„Prasidėjus pandemijai kaip niekada daug buvo kalbama apie aplinkos apsaugą, būtinybę saugoti ekosistemas, gyvenant tvariau, atsakingai vartojant, rūšiuojant ir perdirbant atliekas. Ši banga nėra nuslūgusi, o šiemet, manau, tai galėtų atspindėti ir geresni atliekų rūšiavimo rodikliai. Kaip parodė pernai mūsų organizacijos inicijuotas reprezentatyvus tyrimas, visas be išimties atliekas rūšiuojančių gyventojų mūsų šalyje daugėja. Palyginti su 2019-aisiais, 2020 metais tokių asmenų skaičius išaugo nuo 43 iki 45 procentų. Vis dėlto norėtųsi, kad šis rodiklis augtų sparčiau“, – sako PTO atstovė E.Razbadauskaitė.
Pasak jos, pandemijos apribojimai, o ypač – griežtos karantino sąlygos, turėtų žmones dar labiau paskatinti susimąstyti apie tai, kokią įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai turi tarša atliekomis, bei pasidomėti, ką kiekvienas galėtume padaryti, kad šį neigiamą poveikį sušvelnintume.
Bene vienas svarbiausių veiksmų – įprasti rūšiuoti pakuotes, kurių dalis gali būti perdirbta ir pakartotinai panaudota gamybos procese. Paradoksalu esą tai, kad pernai, palyginti su užpernai, tų, kas rūšiuoja plastiko pakuotes ir plastikinius butelius, sumažėjo nuo 87 iki 83 proc., nors popieriaus ir kartono pakuotes rūšiuojančiųjų padaugėjo nuo 78 iki 85 proc., o tetrapakus rūšiuojančiųjų skaičius ūgtelėjo nuo 30 iki 37 proc.
Nerūšiuoja ne tik dėl neišmanymo
„Kad ir kaip vertintume tyrimo rezultatus, niekada nevėlu pradėti rūšiuoti. Ir pradėti reikia nuo savęs – pasiruošti namuose pakuočių atliekoms atskirą talpą. Rūšiuoti nėra sudėtinga. Jau nebe pirmi metai, kaip rūšiavimui skirti spalvoti konteineriai yra lengvai prieinami daugeliui. Skirtingose savivaldybėse konkrečiai atliekų rūšiai dažniausiai naudojami tam tikros spalvos konteineriai, kurie padeda susiformuoti įpročiui. Individualiems namų ūkiams skirtų ir bendro naudojimo konteinerių paskirtis pagal spalvą irgi gali skirtis, bet tai nėra jokia bėda – ant konteinerių visada rasime informacinius užrašus, kam yra skirtos šios talpos“, – aiškina E.Razbadauskaitė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad viena didžiausių klaidų, kurias daro gyventojai rūšiuodami, yra tai, kad į pakuočių atliekų konteinerius meta servetėles bei tualetinį popierių, šiltnamių plėvelę, statybines atliekas, tekstilę, avalynę. Nors informacijos, atrodytų netrūksta, į stiklo pakuotėms skirtus konteinerius metami automobilinių langų ir kitokių langų stiklai, indai. Be to, kai kurie rūšiavimo požymiai rodytų, kad tai netgi nėra klaidos – kai kurios atliekos ne pagal taisykles išmetamos sąmoningai.
„Piktybiškais įpročiais galima būtų pavadinti higienos priemonių metimą į rūšiavimo konteinerius arba netinkamų atliekų sudėjimą į atskirus maišelius, kurie užrišami ir, pavyzdžiui, dedami į konteinerio dugną, kitaip sakant – paslepiami. Vadinasi, gyventojai supranta, kad elgiasi blogai. Tokia elgsena ypač pastebima, tiriant individualių konteinerių turinį. Bendro naudojimo pakuočių konteineriuose taip pat aptinkama nerūšiuotų atliekų – jeigu pastarosioms nėra vietos mišrių komunalinių konteineriuose, jos išmetamos į rūšiavimo konteinerius. Galiausiai tai padidina pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas bei atsiliepia prekių kainoms“, – pastebi E.Razbadauskaitė.
Per pandemiją sumažėjo vietos namuose?
PTO atstovė tai pat atkreipia dėmesį, kad 2020 metais, palyginti su 2019-aisiais, iš dalies pakito gyventojų nurodomos priežastys, kodėl jie nerūšiuoja atliekų. Šiek tiek sumažėjo teigiančiųjų, kad rūšiuoti neprasminga, nes išrūšiuotos atliekos vis tiek vėliau sumaišomos. Tuo tarpu beveik trigubai (nuo 11 iki 29 proc.) padaugėjo tvirtinančiųjų, kad trūksta laiko ir noro (tingi). Be to, padaugėjo (nuo 28 iki 37 proc.) tokių, kurie teigia, kad atliekas rūšiuoti apsunkina tai, jog namuose turi per mažai vietos – neturi kur laikyti išrūšiuotas atliekas.
„Galima spėti, kad pernai visus netikėtai užgriuvusi pandemija iš pradžių sumažino rūšiavimo motyvaciją, nes žmonėms kur kas labiau parūpo jų sveikata ar išgyvenimo iššūkiai. Ilgesnį laiką visai šeimai dalijantis namų erdve irgi galėjo pasirodyti, kad namuose tarsi per mažai vietos išrūšiuotoms atliekoms. Tačiau per ilgesnį karantino laikotarpį jau galėjome adaptuotis ir pagalvoti apie didesnę asmeninę atsakomybę, tausojant planetos išteklius, saugant gamtą, mažinant poveikį klimato kaitai. Iš tiesų nebeturime kur trauktis – privalome tvarkytis“, – teigia PTO atstovė.
Apie VšĮ Pakuočių tvarkymo organizaciją
VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – gamintojų ir importuotojų pavedimu plėtoti efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą bei vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo veiklą, įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintas gamintojams ir importuotojams pareigas, siekiant įvykdyti LR Vyriausybės nustatytas apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo užduotis.
