Palaiko biologinę įvairovę
„Tikrai visi žinome ir jaučiame kaip skiriasi oras karštą vasaros dieną, pavyzdžiui, stovint ant asfaltuoto paviršiaus šalia judrios gatvės Vilniuje ir Verkių parke po medžiu“, – pavyzdį pateikė dr. I.Misiūnė.
Pašnekovė pabrėžė, kad miesto medžių nauda gyventojams neabejotina ir įrodyta moksliniais tyrimais. Pradedant nuo oro kokybės gerinimo, potvynių kontrolės, triukšmo ir dirvos erozijos mažinimo ar mikroklimato reguliavimo. Kitaip tariant, – paaiškino ji, – medžiai vėsina, mažina vėjo greitį, drėkina aplinką ir panašiai.
„Tiek pavieniai medžiai, tiek miesto parkai yra vertybė ir dėl biologinės įvairovės palaikymo – rūšių egzistavimo, prieglobsčio paukščiams ar vabzdžiams. Taip pat miesto medžiai prisideda prie vadinamos karščio salos efekto mažinimo. Tai fenomenas, pastebėtas didžiuosiuose pasaulio miestuose, kuomet vasaromis mieste susidaro žymiai aukštesnė temperatūra nei aplinkinėse vietovėse. Galiausiai tai susiveda į mažesnį energijos suvartojimą patalpų oro vėsinimui – ir pigiau, ir ekologiškiau. Tai vadinamos reguliacinės ekosistemų paslaugos – naudos žmonėms, kurias teikia natūrali gamta“, – pasakojo dr. I.Misiūnė.
„Tarp kitko, – pridūrė mokslininkė, – vieno mūsų projekto metu atlikta ekologinė analizė parodė, kad tą pačią rugpjūčio mėnesio dieną žemės paviršiaus temperatūra Vilniaus mieste skyrėsi net 10 laipsnių ir tai – dėl augmenijos, įskaitant ir šalia augančius medžius.“
Galima sakyti, kad medžiai teikia įvairiapusę naudą: aplinkosauginę, ekonominę bei socialinę.
Pasak dr. I.Misiūnės, miesto medžiai turi ir estetinę vertę, suteikia rekreacijos ar ugdymo galimybes. Visa tai, suprantama, turi reikšmės gyventojų savijautai ir sveikatai, – apibendrino ji bei pridūrė: „Galima sakyti, kad medžiai teikia įvairiapusę naudą: aplinkosauginę, ekonominę bei socialinę. Beje, reiktų nepamiršti, kad yra skirtumas tarp jaunų ir brandžių medžių, ir net medžių rūšių. Tad brandūs miesto medžiai yra vertybė bet kurioje urbanizuotoje teritorijoje.“
Būdas kovoti su klimato kaita
Paklausta, ar medžiai gali tapti sprendimu kovoje su visuotiniu atšilimu, mokslininkė paaiškino, kad visa žalioji infrastruktūra padeda mažinti klimato kaitą sukeliančių dujų kiekį ir padeda adaptuotis prie jos padarinių. Jos teigimu, medžių sodinimas miestuose, kaip klimato kaitos mažinimo strategija, išsiskiria ir tuo, jog sprendžia kelias problemas vienu kartu: papildomai gerina oro kokybę, mažina karščio salos efektą.
Medžių sodinimas miestuose, kaip klimato kaitos mažinimo strategija, išsiskiria ir tuo, jog sprendžia kelias problemas vienu kartu: papildomai gerina oro kokybę, mažina karščio salos efektą.
„Tuo tarpu kitos strategijos, pavyzdžiui, eismo ribojimas ar šviesių spalvų naudojimas statybose, dažnai sprendžia vieną problemą: arba oro taršos, arba karščio bangos. Ekosistemos tuo ir unikalios, kad jos teikia daug naudų vienu metu, tuo tarpu žmogaus sukurtos technologijos dažnai sprendžia tik vieną problemą vienu kartu“, – kalbėjo dr. I.Misiūnė.
Pašnekovės teigimu, klimato kaitos poveikio mažinimui pasaulyje populiarėja milijono medžių iniciatyva (angl. Million tree initiative). Jos metu, paaiškino ji, skatinami aplinkosauginiai projektai, miestai sodina po milijoną, ar panašiai, medžių. Idėja jau įgyvendinta kai kuriuose JAV ir Europos miestuose. Anot dr. I.Misiūnės, yra mokslininkų, teigiančių, kad medžiai yra pati geriausia priemonė, kuri padės mums adaptuotis prie vykstančios klimato kaitos, sumažins jos eigą bei poveikį.
„Lenkų mokslininkų tyrimas apie Krasinskių sodą Varšuvoje parodė, kad ten esantys 932 medžiai absorbuoja 267 kg teršalų (azoto dioksido, sieros dioksido ir kietųjų dalelių) per metus. Šios ekosistemų paslaugos vertė virš 6000 Eurų. Beje, taip pat nustatyta, kad dideli medžiai, kurių lajos skersmuo siekia 14-15 metrų, gali absorbuoti 10 kartų daugiau teršalų nei maži medžiai. Kitas tyrimas parodė, kad Barselonos mieste esantys miesto medžiai sugeria virš 300 tonų teršalų ir to proceso ekonominė vertė yra beveik 2,5 mln. eurų. Tuo tarpu anglies dioksido absorbuojama virš 5000 tonų per metus, o to ekonominė vertė – virš 350 tūkst. eurų per metus“, – pavyzdžiais pasidalijo pašnekovė.
Naudą suvokia skirtingai
Dr. I.Misiūnės vykdomo tyrimo apie Vilniaus miesto gyventojų požiūrį į gamtos teikiamas naudas metu paaiškėjo, kad daugiau nei pusei apklaustųjų medžių bei žaliųjų zonų mieste užtenka ir net 63 proc. mano, kad jų pakanka gyvenamojoje aplinkoje – prie namų. Tačiau, – pridūrė mokslininkė, – viena yra medžių skaičius dėl jų atliekamų funkcijų ir teikiamų naudų, o kita – gyventojų poreikiai, todėl svarbu šiuos dalykus suderinti.
„Prisimenu vieną tyrimą, kuris aprašo Lenkijoje susidariusią situaciją, kai 2017 m. buvo liberalizuotas Lenkijos Gamtos apsaugos aktas, kuris nurodė, kad privačių sklypų savininkams nebereikia prašyti leidimo, norint iškirsti medžius privačioje žemėje. Moksliniame straipsnyje aprašoma, kad tai sukėlė masinę medžių kirtimo bangą. Tačiau dėl to, kad buvo neregistruojami kirtimai, negalima net tiksliai pasakyti, kiek medžių buvo iškirsta (pasak autorių, tas įstatymo straipsnis buvo atšauktas jau po 6 mėnesių).
Taigi, privačioje žemėje medis yra privati nuosavybė, tačiau jo teikiamos naudos iš tiesų yra viešoji gėrybė. Ir tai geras pavyzdys – kai įsivaizduoji nukirtęs „tik vieną medį“, o sudėjus visus įvykdytus kirtimus supranti, kad buvo ne tik iškirstas didelis skaičius miesto medžių, bet ir panaikintos visos jų teikiamos naudos. Beje, juntamos ir patiems buvusių medžių savininkams“, – konkretų atvejį prisiminė dr. I.Misiūnė.
„Kalbant apie pavienius medžius, šiek tiek daugiau Vilniaus gyventojų mano, kad jie svarbesni estetiniu požiūriu negu nauda fizinei ar psichikos sveikatai. O vis tik, žalios juostos palei gatves atlieka ne tik estetinę, bet ir praktinę funkciją – sulaiko dulkes ir kitus teršalus“, – teigė ji.
Anot pašnekovės, svarbiausiomis medžių ir miesto žaliųjų erdvių teikiamomis naudomis miesto gyventojai laiko šias: oro kokybės gerinimą, triukšmo ir streso mažinimą, estetinį pasigerėjimą ir galimybę sportuoti gryname ore. Pasak jos, beveik visi supranta, kad žaliosios zonos turi reikšmės tiek fizinei, tiek psichikos sveikatai ir vos 4 proc. miestiečių teigė, kad tai nėra svarbu.
Beveik visi supranta, kad žaliosios zonos turi reikšmės tiek fizinei, tiek psichikos sveikatai ir vos 4 proc. miestiečių teigė, kad tai nėra svarbu.
„Daug mažiau žmonių mano, kad žaliosios zonos yra svarbios gamtiniu požiūriu – savo rūšių įvairove. Vis dėlto, tyrimai rodo, kad miestai gali būti biologinės įvairovės požiūriu karštieji taškai. Švedų mokslininko Thomo Elmqvisto vadovaujamas tyrimas parodė, kad, pavyzdžiui, Briuselyje yra daugiau nei 50 proc. visų Belgijoje randamų gėlių rūšių. Keiptaune – net 50 proc. visų kritiškai nykstančių Pietų Afrikos augalų rūšių ir t.t. Tai rodo, kad miestai gali būti turtingi biologine įvairove ir taip yra dėl paprastos priežasties – dažnai jie būna įsikūrę derlingose vietovėse, kurios natūraliai yra turtingos, tačiau reikia išmokti gyventi tos įvairovės neniokojant, pirmiausia bent dėl pačio miesto gyventojo gerovės“, – tyrimo rezultatais dalijosi dr. I.Misiūnė.
Kaip parodė tyrimas, medžių teikiamų naudų vertinimas labai priklauso nuo apsilankymų žaliosiose zonose dažnumo. Tie, kurie kasdien ar bent kartą per savaitę lankosi miesto žaliose erdvėse – tiek žaliąsias zonas, tiek pavienius medžius ir jų teikiamas naudas vertino gerokai labiau nei tie, kurie lankosi rečiau.
„Tai rodo, kaip svarbu kuo daugiau laiko praleisti bent artimiausioje mus supančioje gamtoje lauke, tėvams ar mokytojams su vaikais patyrinėti ir suskaičiuoti artimiausiame skvere augančių medžių rūšis ar pan. Toks vertybių formavimas ateityje išspręstų nemažai aplinkosauginių problemų arba jų tiesiog nekiltų“, – sakė ji.
