Europos Komisijos duomenimis, dėl oro taršos poveikio Europos Sąjungos šalyse kasmet miršta po 400 tūkstančių žmonių. Mirti dėl oro taršos – 10 kartų labiau tikėtina, nei žūti autoįvykio metu.
Mokslininkai paskaičiavo, kad apie 3350 Lietuvos gyventojų priešlaikinių mirčių yra paskatintos užteršto oro. Sunku ginčytis su mokslininkais: daugiau nei pusė lietuvių kasmet miršta dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, o užterštas oras pirmiausiao paskatina išeminę širdies ligą ir insultą, tuomet – plaučių ligas.
Vakarų valstybėse bendruomenėms jau trūko kantrybė
Kalbėdamas konferencijoje, skirtoje oro užterštumo ir transporto problematikai Aplinkos viceministras Martynas Norbutas akcentavo, jog Didžiojoje Britanijoje, Čekijoje bendruomenės jau padavė savo valdžią į teismą ir laimėjo bylas. Įrodyta, jog šių šalių vyriausybės buvo pernelyg vangios kovodamos su oro tarša ir tokiu būdu pažeidė savo piliečių teisę kvėpuoti švariu oru.
„Tik laiko klausimas, kol kuri nors nevyriausybinė organizacija ar bendruomenė paduos konkrečią savivaldybę į teismą dėl ilgus metus viršijamos oro taršos ir nesprendžiamos problemos“, – perspėja M. Norbutas.
Jo teigimu, kai pradedama kalbėti apie oro taršą, savivaldybės neretai skundžiasi, kad konkretiems veiksmams trūksta lėšų, tačiau gali būti sprendimų, kurie kainuoja labai nedaug. Pavyzdžiui – draudimas dyzeliniams arba visiems automobiliams apskritai įvažiuoti į miesto centrą – to teko griebtis Vokietijos, Didžiosios Britanijos miestams, nes kitaip greitai ir stipriai sumažinti oro taršą tiesiog neįmanoma.
Minėtiems ŠESD mažinimo tikslams pasiekti bent dešimtadalis mūsų transporto turėtų būti varomas švaria atsinaujinančių išteklių energija. Kol kas mums pavyko pasiekti vos 4,5 proc. atsinaujinančių išteklių panaudojimo transporto sektoriuje lygį.
Siekiama mažinti šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetimą į aplinką
Iškastinio kuro deginimo metu kartu su į aplinkos orą išmetamais teršalais (kietosios dalelės, azoto dioksidas, sieros dioksidas, lakieji organiniai teršalai ir kt.) išmetamos ir šiltnamio efektą sukeliančios dujos (anglies dioksidas, maži kiekiai azoto suboksido ir metano), kurios daro įtaką klimato šiltėjimui.
Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė priminė, kad Europos Sąjunga iki 2020-ųjų yra įsipareigojusi penktadaliu (lyginant su 1990-ųjų lygiu) sumažinti šiltnamio efektą skatinančių dujų (ŠESD) išmetimą į aplinką.
Taip pat iki 2020-ųjų metų ES įsipareigojo penktadalį reikiamos energijos gauti iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir tiek pat padidinti energijos vartojimo efektyvumą.
Prie šių ES tikslų prisideda ir Lietuva, siekdama, kad ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujantys kurą deginantys įrenginiai (virš 20 MW) ir chemijos pramonė ŠESD išmetimą sumažintų 21 proc. (lyginant su 2005 m).
ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose pramonės, atliekų tvarkymo, žemės ūkio ir transporto sektoriuose šių dujų išmetimas negali padidėti daugiau nei 15 proc. ir privalo būti neviršytos Lietuvai nustatytos metinės ŠESD kvotos. S. Znutienė teigė, kad siekiant neviršyti metinės ŠESD mažinimo kvotos, ji padalinta tarp atskirų sektorių: pramonės, atliekų tvarkymo, žemės ūkio ir transporto.
Minėtiems ŠESD mažinimo tikslams pasiekti bent dešimtadalis mūsų transporto turėtų būti varomas švaria atsinaujinančių išteklių energija. Kol kas mums pavyko pasiekti vos 4,5 proc. atsinaujinančių išteklių panaudojimo transporto sektoriuje lygį, o laiko iki šio tikslo liko vos pusantrų metų.
Kol kas būtent transporto išmetamos ŠESD sparčiai auga (2016 m. jų kiekis padidėjo 7 proc., palyginti su 2015 m.). Jei tokia tendencija išliks, Lietuva neįgyvendins daug ambicingesnio mūsų šaliai nustatyto 2030-ųjų metų tikslo – 9 proc. sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį pramonės, atliekų tvarkymo, žemės ūkio ir transporto sektoriuose. Lyginant viso transporto sektoriaus poveikį, beveik 60 proc. klimatą veikiančių (ir mūsų sveikatai kenkiančių) dujų išskiria lengvieji automobiliai.
„Jau dabar matyti, kad dėl transporto ir žemės ūkio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio nepavyks tilpti į nustatytas metines šių dujų kvotas, jeigu nebus įgyvendinta papildomų taršą mažinančių priemonių“, – sako S. Znutienė ir primena, jog po 2020-ųjų laukia dar griežtesni tikslai.
Vilniuje ir Klaipėdoje apie 30 dienų per metus viršijama leistina kietųjų dalelių koncentracija ore. Tiesa, pagal Europos sąjungos normas, vidutinę paros ribinę vertę viršyti leidžiama 35 dienas per metus.
Mažieji miesteliai taip pat kenčia nuo oro taršos
Kol kas pagrindinės priemonės, kuriomis Europa rengiasi kovoti su oro tarša yra griežtesni lengvųjų, komercinių ir sunkiasvorių transporto priemonių standartai, apribojantys ŠESD išmetimą į aplinką, naujų dviračių takų įrengimas, viešojo transporto populiarinimas ir biodegalai, elektromobilių naudojimo, dalinimosi automobiliais paslaugos skatinimas.
Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Zita Šilienė teigė, jog orą labiausiai teršia transportas, namų ūkiai, besišildantys kietu kuru, pramonės įmonės ir žemės ūkis.
Dėl užteršto oro žmonės dažniau serga kvėpavimo takų ir širdies ligomis, tuomet kyla ekonominė žala: darbuotojai praranda darbingumą, jų gydymui reikia skirti lėšų. Tokiuose mažuose miesteliuose kaip Naujoji Akmenė, Jonava, Mažeikiai oro kokybė nėra gera dėl juose veikiančių stambių pramonės įmonių.
Vilniuje ir Klaipėdoje apie 30 dienų per metus viršijama leistina kietųjų dalelių koncentracija ore. Tiesa, pagal Europos sąjungos normas, vidutinę paros ribinę vertę viršyti leidžiama 35 dienas per metus. Tyrimai rodo, kad didžiausia kietųjų dalelių koncentracija ore būna pirmąjį metų ketvirtį – šiuo atveju tai susiję ne su transportu, o su tais, kurie savo namus šildosi kietu kuru.
Z. Šilienė pastebi, kad didelė problema yra ir benzo(a)pirenas, kurio didžiausios koncentracijos fiksuojamos ir ribinės vertės viršijamos Kaune (Petrašiūnuose), Šiauliuose, bei Vilniuje (Žirmūnuose).
Ką darysime su dar trečdaliu azoto oksidų dujų?
Azoto dioksido kiekis ore labiausiai priklauso nuo automobilių, todėl jo koncentracija didžiausia stambiuosiuose miestuose: Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Kaune (miestai išvardyti nuo didžiausios iki mažiausios NO2 koncentracijos ore).
Pagal tarptautinius ir ES reikalavimus 2020-ųjų Lietuva turi sumažinti į aplinkos orą iš visų taršos šaltinių išmetamą azoto oksidų kiekį dar 48 proc., palyginus su 2005 m. išmestu kiekiu. Mums dar liko sumažinti 35 proc. – šiuo metu mūsų šalis lyginant su kaimynėmis (Latvija, Estija, Danija, Lenkija, Švedija) yra toliausiai nuo tikslo.
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro skyriaus vedėja Elena Auglienė dalinasi duomenimis, jog, Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, jau šiandien apie 15-20 proc. visų mirčių Europos Sąjungoje lemia aplinkos poveikis, tarp jų ir oro tarša.
E. Auglienė pateikia duomenis, kad beveik 70 proc. visų azoto oksidų ir apie 25 proc. kietųjų dalelių į orą patenka iš transporto. Daugiausia azoto oksidų išmeta kelių transportas: sunkvežimiai ir autobusai (virš 40 proc), mažiau – lengvieji automobilai (apie 10 proc.). Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje auga sunaudojami dyzelio kiekiai. Lietuvoje 2/3 lengvųjų automobilių yra varomi dyzelinu ir jų skaičius vis auga. Kas tai lemia? Vairuotojams dyzeliniai automobiliai ir degalai patrauklūs dėl pigumo, tačiau dyzeliniai automobiliai taršesni.
Specialistė akcentuoja, kad Lietuvai nustatytus oro teršalų mažinimo tikslus 2020 ir 2030 metams turėtų padėti pasiekti pradėtas rengti nacionalinis oro taršos mažinimo planas.
Kietoji dalelė yra maždaug tokio skersmens, kaip žmogaus plaukas. Kuo ji smulkesnės, tuo poveikis sveikatai – didesnis. Kietosios dalelės per plaučių alveoles sugeba patekti į kraują, kauptis ir sukelti įvairius negalavimus.
Miestiečiai mirs bent pusmečiu anksčiau
Kaip jau minėjome, skaičiuojama, jog praėjusiais metais per 3000 žmonių Lietuvoje mirė anksčiau, nei turėjo, dėl oro taršos poveikio. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Alina Rogoža akcentuoja, jog apie 40 proc. atvejų oro tarša nulemia išeminę širdies ligą, dar tokiai pat dalį žmonių dėl oro taršos ištinka insultas.
11 proc. oro tarša sukelia lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, 6 proc. – plaučių vėžį.
Labiausiai sveikatai kenkia smulkios kietosios dalelės (jos Pasaulio sveikatos organizacijos pripažintos kancerogenu) ir azoto dioksidas.
„Kietoji dalelė yra maždaug tokio skersmens, kaip žmogaus plaukas. Kuo ji smulkesnės, tuo poveikis sveikatai – didesnis. Kietosios dalelės per plaučių alveoles sugeba patekti į kraują, kauptis ir sukelti įvairius negalavimus“, – sako A. Rogoža.
Jei ES nustatytų du kartus žemesnes nei šiuo metu egzistuoja kietųjų dalelių koncentracijos ribas ir šalys jų laikytųsi, dabartinio 30 mečio europiečio gyvenimo trukmė galėtų prailgėti 22 mėnesiais (tai mokslinių tyrimų duomenys).
Lietuvių mokslininkai kartu su Pasaulio sveikatos organizacija (naudodamiesi jos sukurtu įrankiu „AirQ“) atliko stambų tyrimą. Jo metu naudota specializuota programa, kuri leidžia įvertinti kietųjų dalelių ir kitų teršalų koncentracijos ore poveikį žmonių gyvenimo trukmei. Tyrimo duomenimis per metus Vilniuje dėl oro taršos anksčiau laiko mirė apie 7000 žmonių, Kaune – apie 4500.
Taip pat gyvenančių Vilniuje bendra gyvenimo trukmė iki jų mirties sutrumpės pusmečiu, gyvenančių Kaune – maždaug 7 mėnesiais. Arti 300 žmonių abiejuose miestuose per metus buvo paguldyti į ligoninės stacionarą dėl oro taršos sukeltų kraujotakos sistemos ligų.
Grėsmė: daug planų, o žmonės vis tiek sėda už automobilio vairo
Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Kelių transporto skyriaus vyr. specialistas Jonas Damidavičius juokavo, jog šiame naujųjų technologijų pasaulyje greitis, kuriuo užkimštomis gatvėmis slenkame į darbą prilygsta arklio traukiamam vežimui.
Pranešėjas dalinosi vaizdais ir Kopenhagos, kur kamščiai greičiau susidaro dviračių takuose – žiemą, spaudžiant minusinei temperatūrai.
„Kodėl vienos šalys šuoliuoja į priekį keisdamos įpročius, o kitos trypčioja vietoje?“, – retorinį klausimą uždavė J. Damidavičius.
Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama miestų darnaus judumo planams, visoje Lietuvoje atnaujinamas viešasis transportas, plečiamas elektromobilių įkrovimo stotelių tinklas, statomi nauji dviračių takai, infrastruktūra pritaikoma neįgaliesiems.
Susisiekimo ministerijos specialistas žada, kad iki 2020-ųjų Lietuva turės ne mažiau nei 100 elektromobilių įkrovimo stotelių miestuose (šiuo metu egzistuoja 46). Taip pat gali atsirasti elektra varomų autobusų, tramvajus, o gal net ir „riverbusai“ – autobusai-laivai.
9 iš 18 miestų jau yra parengę savo darnaus judumo planus, pirmieji juos užbaigė kurortiniai miestai: Palanga, Druskininkai, Neringa, Birštonas.
Vis tik J. Damidavičius mato grėsmę, kad visi šie valdžios ir savivaldos planai gyventojams bus neįdomūs. Taip pat neretai pastebima, kad miestų planuose trūksta kompleksiškumo ir aiškios vizijos, t.y. kokių nors priemonių sugalvojama per daug, o , pavyzdžiui, vykti į darbą dviračiu vis tiek yra nepatogu ir nesaugu.
Pranešėjas mano, kad reikia didelių ambicijų, visuomenę įtraukiančių ir jos įpročius keičiančių renginių, patrauklių iniciatyvų, šviežio ir kitokio požiūrio į jau egzistuojančią miesto infrastruktūrą bei šiek tiek mados (kad aplinkai draugišką gyvenimo būdą propaguotų garsūs žmonės).
„Esame pirmoji karta, kuri jaučia klimato kaitos padarinius ir paskutinė karta, kuri dar gali kažką pakeisti“, – tokia citata pokalbį užbaigė J. Damidavičius.
