Lietuvoje nuo kirtimo saugomų miškų plotų didinimui neabejingi ir užsienio lietuviai. JAV gyvenantis teisininkas Gabrielius Gedvila, įkūręs velionės žmonos atminimui skirtą Danos Gedvilienės fondą (angl. Dana Gedvila Fund), suteikė 20 tūkst. JAV dolerių paramą „Sengirės fondui“, už kurią šiemet išpirktas naujas 4,5 ha sklypas Balbieriškio miške, Ąžuolų botaniniame draustinyje. Naujam sklypui suteiktas paramos teikėjo vardas – Danos Gedvilienės giraitė.
D.Gedvilienės fondo komitetas paramą „Sengirės fondui“ skyrė dėl aktyvaus mokslininkų įsitraukimo, atrenkant sengirėmis galinčius tapti miškus, bei aplinkosaugos iniciatyvų skatinimo. Ši veikla itin artima ir Danos Gedvilienės fondo įkūrėjui, užsienio lietuviui teisininkui Gabrieliui Gedvilai, prisidėjusiam prie Prezidento Valdo Adamkaus rinkimų kampanijos vykdymo Čikagoje.
G.Gedvilos žmonai Danai taip pat visuomet rūpėjo gamtos apsaugos klausimai ne tik JAV, bet ir gimtojoje Lietuvoje. Dana mokėsi ekologijos ir biologijos studijose, o savo laisvalaikiu savanoriavo aplinkos tvarkymo, vietinių augmenijos rūšių apsaugos iniciatyvose, todėl jos atminimui įkurtas fondas skirtas padėti tuo užsiimančioms organizacijoms.
„Tikiu, kad ši parama bus paskata kitiems užsienio lietuviams prisidėti prie Lietuvos girių, kurios yra mūsų visų ateitis, išsaugojimo, – sprendimą paremti naujo sklypo išpirkimą komentavo G.Gedvila. – Privačių asmenų įsitraukimas paskatintų ir valdžios institucijas atkreipti dėmesį į gamtos apsaugos aktualijas ir tokias iniciatyvas, kokias vykdo „Sengirės fondas“, skatinti valstybiniu lygmeniu.“
Netoli naujo sklypo – vos už 500 metrų – yra ir du anksčiau fondo įsigyti sklypai, kurių bendras plotas sudaro 4,6 ha. Kaip ir kiti „Sengirės fondo“ išpirkti sklypai, šio sklypo potencialas tapti sengire buvo įvertintas mokslininkų. Be to, apie šio sklypo vertę byloja ir tai, kad jo dalis, skroblynai, jau anksčiau buvo pažymėta kaip Europos Bendrijos svarbos buveinė.
„Tai yra brandus, mišrus, savaiminės kilmės, įvairiarūšis, įvairiaamžis, mozaikiškos struktūros miškas. Jame gausu ąžuolų, su drebulių, juodalksnių, beržų skroblų, eglių priemaiša. Šiame miško plote nemažai stuobrių ar įvairios irimo stadijos virtėlių, kas sukuria mikrobuveinių įvairovę. Nors reljefas gana lygus, tačiau yra ir drėgnesnių, vietomis užmirkstančių vietų“, – mišką apibūdino biologas Ainis Pivoras.
Miškai, kuriuose nevykdoma ūkinė veikla, tampa natūraliu prieglobsčiu ir gyvūnijos bei augmenijos rūšims, kurias iš natūralių buveinių išstumia žmogaus veikla – kirtimai. Be to, žmogaus neliesti miškai ilgainiui pradeda veikti kaip apsauga nuo klimato kaitos ir ekstremalių reiškinių, kurie dėl globalinio atšilimo dažnėja.
Anot klimatologo Justino Kilpio, miškai ne tik sugeria papildomą žmonių išmetamą CO₂ ir palaiko savitą mikroklimatą (paprastai miškuose būna vėsiau ir drėgniau), bet ir padeda sumažinti staigius potvynius. Medžiai, samanos, sveikas nesuspaustas dirvožemis veikia kaip kempinė, sugerianti gausų lietaus vandenį. Miškingose vietovėse staigių lietaus poplūdžių (angl. flash floods) grėsmė yra gerokai mažesnė.
Anot vieno iš „Sengirės fondo“ steigėjų Mindaugo Survilos, tokia užsienio lietuvių parama – itin svari paskata fondui tęsti veiklą.
„Kiekvieną kartą nuvykus į jau išpirktą sklypą pradedu nevalingai šypsotis. Apima labai geras jausmas, kai suvoki, kad iš šio miško jau niekas nebeatims gyvastingos medienos ir čia metai po metų galės sugrįžt tikrieji miško savininkai, kurių išlikimui yra būtinos sengirės. Sugrįžti ir likti be baimės vėl prarasti savo namus, – sakė M. Survila. – Todėl labai džiaugiuosi, kad Lietuvos miškų ateitis svarbi ne tik mums, matantiems juos kiekvieną dieną, bet ir lietuviams, kurie daugelį metų gyvenantys užsienyje išlaiko ryšius su gimtaisiais miškais. Gabrieliaus Gedvilos pasitikėjimas ir toks svarus prisidėjimas prie senųjų Lietuvos miškų apsaugos „Sengirės fondo“ komandą skatina nesustoti ir kiekvienais metais užsibrėžti vis didesnius senųjų miškų išsaugojimo tikslus.“
„Sengirės fondo“ saugomus miškų plotus taip pat sudaro du sklypai gauti dovanų: 2,6 hektaro sklypą Anykščių rajone padovanojo akių gydytoja Janina Breivienė, o 1,58 hektaro Kauno rajone – profesorius Vytautas Smailys.
Plačiau apie „Sengirės fondą“, paramos būdus bei vykdomas iniciatyvas galima rasti fondo internetinėje svetainėje.
