Nedideliame Birštone įsikūrusiame Nemuno kilpų regioninio parko lankytojų centre galite apžiūrėti, kaip atrodo Nemuno kilpos žemėlapyje, atrasti visus taškais pažymėtus piliakalnius, tarsi gynybinė siena saugančius Nemuną.
„Lankytojų centre turime seną žvejybinį luotą, taip pat iš Punios piliakalnio kasinėjimų atvežtą keletą monetų“, – sako vyriausioji specialistė - kultūrologė R.Milušauskienė.
Atodangos ir piliakalnių „gynybinė siena“
Labiausiai lankytojus traukiantis objektas šiame parke – Balbieriškio atodanga. Pagrindinė atodangos dalis yra 1700 metrų ilgio ir 40-ies metrų aukščio. Joje atsidengia ledyno atnešti sluoksniai bei 7-10 metrų storio juostuotųjų ežerinių molių klodai, susiklostę Balbieriškio – Simno marių dugne. Nesate apie tokias girdėję? Iš juostelių (dar vadinamų varvomis) skaičiuojama, jog marios čia tyvuliavo apie 200 metų.
„Ant Balbieriškio atodangos įrengta apžvalgos aikštelė – ten plūsta didžiausi lankytojų srautai, manau tai sufleruoja, kad atsiveria gražiausi vaizdai“, – sako parko vyriausiasis specialistas Renatas Jakaitis.
Kaip jau minėta, Nemuno kilpų regioninis parkas garsėja piliakalniais. Vyriausios parko specialistės teigimu, prieš metus Piliakalnių metų proga suorganizavus nuotraukų konkursą, parką užplūdo įspūdingos nuotraukos, o kai kurie ekstremalai brovėsi net iki piliakalnių, kurie yra užžėlę tankiu mišku ir dar nepritaikyti lankymui. Nuo vieno žinomiausių piliakalnių – Vytauto kalno Birštone, atsiveria vaizdas į vieną iš Nemuno kilpų.
„Kalno viršuje yra įrengti žiūronai, tačiau Nemuno kilpų nuo jo nepamatysi. Matyti upės juosta ir miškas – kai vedame ekskursijas, paaiškiname, kokiu būdu tarp miško pamatyti tą kilpą pagal krantų aukščių skirtumus. Taigi, čia reikia vaizduotės“, – juokiasi R.Milušauskienė.
Į Punios šilą negalite įeiti, nes ten – rezervatas, tačiau galite juo pasigrožėti iš aukščiau – nuo šalia stūksančio Punios piliakalnio, dar vadinamo Margio kalnu. Šis piliakalnis – vienas aukščiausių Lietuvoje. Į piliakalnį veda laiptukai.
„Užlipęs matai visą Punios šilą, matai, kaip Nemunas, atitekėjęs, ima ir užsisuka į kitą pusę. Nuo šio piliakalnio tai labai gražiai matyti“, – sako R.Milušauskienė.
Ji taip pat giria Babronių piliakalnį, nors šis kol kas tvarkomas tik Birštono gimnazijos moksleivių ir miškininkų iniciatyva. Nors piliakalnis mažai žinomas, pasak kultūrologės, nuo jo galima pasigrožėti Verknės upe ir jos intaku.
Vasarą duris atvers naujas traukos objektas
Nusileidę nuo piliakalnių susiraskite Žvėrinčiaus miško taką, kuriuo galite nueiti iki pat Prienų ir grįžti kita upės puse. Parko atstovės teigimu, take įrengtos aikštelės, laužavietės, kur galima pasistiprinti ir pasigėrėti Nemuno tėkme, taip pat įvairių lauko treniruoklių, kurie leis pasimankštinti (jei po piliakalnių viršūnių dar liko energijos). Tako ilgis – apie 4 kilometrų, tačiau jei norite grįžti kita puse – iš viso susidarys apie 15 kilometrų.
Take guli ir liūdnai savo dienas baigęs galiūnas – Žvėrinčiaus ąžuolas. Šį gamtos paminklą, daugiau nei 500 metų amžiaus, prieš kelerius metus vėtra paguldė „ant menčių“. Šiuo metu šalia ąžuolo įrengta poilsio aikštelė.
„Galite pasivaikščioti, pasivažinėti su dviračiu – Žvėrinčiaus taką žmonės išties labai mėgsta“, – pasakojo R.Milušauskienė.
Jei iš Birštono laiveliu persikelsite į kitą Nemuno pusę, netoli paėję atrasite Atminties taką, kurį daug drožėjų papuošė medžio skulptūromis, primenančiomis apie skaudžius tremties išgyvenimus.
Didžiausia parko naujiena – praėjusiais metais pradėtas statyti ir liepos mėnesį jau atidaromas naujasis apžvalgos bokštas.
„Bokštas pastatytas ant Škėvonių atodangos, jo aukštis – 45 metrų, o su kepure ir smaile– 55 metrai. Šis bokštas jau pastatytas, iš visų pusių matomas. Jo forma, labai graži ir priderinta prie istorinio konteksto – tokie šioje teritorijoje buvo statomi pilių, bažnyčių varpinių bokštai. Sako, jog iš bokšto matysis dvi Nemuno kilpos, visas Nemuno slėnis, o tolumoje – patys Prienai ir galbūt Alytus. Turėtų matytis didelė teritorija, nes bokštas tiek stovi ant aukštos keteros, tiek pats yra labai aukštas. Tad tikimės, o patvirtinti galėsime, kai įlipsime“, – sako R.Milušauskienė.
Įspūdingos gamtos apsuptyje – senutės medinės bažnyčios
Apžvalgos bokštas vos keliais metrais aplenkia aukščiausią Lietuvos medį, taip pat žaliuojantį šiame parke jau antrą šimtmetį. Tai – Degsnės botaninio draustinio maumedis, kurio aukštis yra 49 metrai. Jį galite rasti ieškodami nuorodos kelyje Kaunas – Alytus.
Maumedžiai savaime Lietuvoje neauga – šis maumedis su keliasdešimt kitų buvo pasodintas Degsnės miško pakraštyje daugiau nei prieš 160 metų. Šiuo metu medynas užima 2,7 hektaro plotą ir yra labai našus – per metus 1 hektare užauga daugiau kaip 10 m3 medienos. Našumas paaiškinamas tuo, jog maumedžiai yra itin aukšti – aukštesni už kitus spygliuočius.
Keliaudami po Nemuno kilpų regioninį parką pasigrožėkite ne tik gamtos, bet ir žmogaus kūriniais – Nemajūnuose stovinti medinė šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia yra vienintelė medinė neogotikinio stiliaus bažnyčia, gausiai dekoruota liaudies meistrų darbais. Puošta daugybe bokštelių ir karnizų, pasižyminti turtinga ornamentika, originaliais konstrukciniais sprendimais, bažnyčioje atrasite nemažai XIX amžiaus žinomų tapytojų kūrinių.
Dar viena verta vizito bažnyčia stovi Prienuose – tai Prienų Kristaus Apsireiškimo medinė XVIII amžiaus bažnytėlė, rekonstruota 1875 –aisiais. Ši bažnyčia – medinio liaudiško baroko pavyzdys. Viduje stovi barokinės medinės skulptūros, kabo dailininko A.Strungės paveikslai.
Birštone galite paragauti ir tikro mineralinio vandens „Vytautas“ skonio – nuo tarpukario laikų stovinti mineralinio vandens biuvetė šiltojo sezono metu yra atvira tiek dieną, tiek naktį.
„Vanduo, kurį perkame parduotuvėje, buteliuose – jis yra šiek tiek išvalytas. O čia teka natūralus vanduo, kuris tikrai pakankamai sūrus, turi daug mineralinių medžiagų ir ypač geležies – galbūt todėl toli gražu ne visiems patinka. Galite atsinešti savo puodelį ir paragauti. Žmonės mėgsta tą vietą, kai kurie nuolat geria šį vandenį“, – sako R. Milušauskienė.