Vilsos upelis yra vienintelis apylinkėse toks. Tai upelis su natūraliais kriokliais. Jis tėra vos kelių kilometrų ilgio, tačiau kasmet vis kitoks.
Kartais vieni kriokliai išnyksta ir atsiranda nauji, keičiasi jų aukštis. Taip yra, nes jis vinguriuoja per klintinius tufus – uolienas, susidariusias prieš tūkstančius metų, kai smulkaus smėlio dalelės pateko į požeminių vandenų srovę ir vėl buvo išplautos į paviršių.
Ne tik Vilsos, bet ir Dūkštos bei Saidės upeliai plukdo savo vandenis į Nerį. Lankytojų akį čia džiugina ne tik sraunių upių vaizdai, bet ir ypatingos apylinkės.
Buivydų piliakalnis iš trijų pusių supamas Dūkštos slėnio daubos, apaugusios šimtamečiais ąžuolais, o iš pietryčių nuo gretimų aukštumų jį skiria du grioviai ir pylimai. Archeologų rimtai netyrinėtas jis vis dar saugo savo paslaptis.
Karmazinų pilkapynas, didžiausias Vilniaus apylinkėse, tyrinėtas kiek labiau. Šalia jo vingiuoja vaizdingas pėsčiųjų takas per miškingą slėnį prie pat Neries.
Kviečiame pasigrožėti Neries regioninio parko vaizdais ir vertybėmis, kuriuos užfiksavo mūsų fotografas.