Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius 15min sakė, jog čiurliai apskritai yra nereiklūs paukščiai: pasirodo vėlai, gegužės mėnesį, išperi jauniklius daugiabučių ertmėse, neprinešdami į jas jokios lizdo medžiagos ir jau rugpjūčio mėnesį palieka mūsų kraštą.
Betoniniai daugiabučiai atstoja uolas
Anksčiau šie paukščiai perėdavo tik tose teritorijose, kuriose buvo uolų. Tačiau pradėjus statyti daugiaaukščius pastatus pamažu šie paukščiai išplito šiauriau, pasiekė Lietuvą. Jie atrado, kad blokinių daugiabučių stogo ventiliacijos kanalai yra puiki vieta perėti.
„Apžiūrėkite nerenovuotus penkiaaukščius ar devynaukščius: paskutiniame aukšte virš kiekvieno lango yra po kokias 2–3 skyles. Būtent jose gyvena čiurliai. Dar jie gyvena po palangėmis. Arba gali perėti blogai pastatytų namų plyšiuose“, – šypsojosi A.Klimavičius.
Pašnekovo nuomone, egzistuoja dvi problemos: pirma, čiurlių jaunikliai renovacijos metu tiesiog aklinai uždaromi, palaidojami daugiabučio viduje, antra – po kiekvieno daugiabučio renovacijos prarandamos vietos, kur čiurliai gali perėti.
„Aplinkos ministerijoje kalbame, kad statybininkai turėtų uždengti renovuojamo namo skyles dar iki šiems paukščiams parskrendant į mūsų kraštą. Antras dalykas – kai pastatas baigiamas renovuoti, jame turėtų būti įrengtas tam tikras kiekis dirbtinių lizdaviečių“, – svarstė A.Klimavičius.
Statybininkai sako, kad teoriškai viską padaryti galima, bet praktiškai reikės kažkur individualiai užsakyti detales, laukti galbūt pusę metų (o gal ir ilgiau).
Visgi Gamtos apsaugos ir miškų departamento atstovas pripažino, kad statybininkai į tokius planus žiūri labai skeptiškai. Jų nuomone, prie izoliacinės medžiagos ką nors papildomo pritvirtinti, prisukti galima, bet tai ne tik blogina namo šilumos izoliaciją, tačiau ir kuria problemas ateičiai.
„Statybų ekspertų teigimu, bet kas, kas prisukta, ateityje turės būti nulupta, keičiama arba savaime nukris, bus pažeista nauja namo apdaila“, – sako pašnekovas.
Inspektorių nuomone, kol kas paukščiai nežuvo
Ar nėra galimybės tiesiog išgremžti skylutę pro izoliacinę medžiagą, kad čiurliai toliau galėtų landžioti į pamėgtas ventiliacines angas?
„Man atrodo, kad yra. Kaip izoliacinė medžiaga sujungiama su lango rėmu, taip turėtų pavykti ir čia. Tačiau rinkoje tokiam tikslui skirtų produktų nėra. Statybininkai sako, kad teoriškai viską padaryti galima, bet praktiškai reikės kažkur individualiai užsakyti detales, laukti galbūt pusę metų (o gal ir ilgiau), tuomet spręsti techninius iššūkius, kaip vis dėlto esamą vamzdelį sujungti su nauju, kad ilgainiui aplinkos erozija (lietus, sniegas) nenuardytų namo apdailos“, – vardino A.Klimavičius. Jo teigimu, kai darbai atliekami kiek kitaip, nei suplanuota, statybos rangovas gali neprisiimti garantinių įsipareigojimų, kitaip tariant, negarantuoti, kad po metų ar kelerių renovuotame name neatsilups dalis apdailos.
Jeigu aš, būdamas statybininkas, žinau, kad ten yra paukščio lizdas ir vis tiek tą ertmę užklijuoju, tai reiškia, kad aš sąmoningai siekiau tokių pasekmių ir pažeidžiau įstatymą.
„Jūs reikalaujate palikti statybos broką!“ – tokias nuomones iš statybos ekspertų girdi A.Klimavičius. Šiuo metu sprendimų ieškoma Vokietijoje, šios šalies ekspertų paprašyta pasidalinti savo patirtimi. Pašnekovas priminė, kad Europos Sąjungoje saugomos absoliučiai visos laukinių paukščių rūšys. Paukščiai negali būti tyčia naikinami, negali būti naikinamos jų buveinės, bloginamos gyvenimo sąlygos.
„Čiurlys nepriskiriamas prie nykstančių ar Lietuvos Respublikoje saugomų rūšių. Nepaisant to, bendros Europos Sąjungos apsaugos taisyklės šiai rūšiai yra taikomos“, – sakė A.Klimavičius.
Kaune užfiksuotas atvejis, kai čiurliai skraidė aplink uždengtą izoliacija daugiabutį šen ir ten. A.Klimavičius atkreipė dėmesį, jog jie taip pat elgiasi ir prie nerenovuoto daugiabučio – tai nerodo paukščių nerimo ar išgąsčio.
„Jie priartėja prie tų namų, tarsi nori įskristi, bet apsisuka, leidžia garsus, vaiko vienas kitą – tai jiems būdingas elgesys. Ten, kur vyko renovacija ir kilo įtarimų, kad jaunikliai buvo užmūryti – į tą vietą vyko mūsų gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai. Jie kalbino žmones, statybininkus, tikrino ir nerado tokių vietų, kur jaunikliai būtų uždaryti. Iš filmuotos medžiagos galima taip pagalvoti, kad čiurliai labai nerimauja ir negali įskristi į savo lizdus. Bet jie taip pat elgiasi ir prie pastatų, kurie nėra renovuojami“, – tikino A.Klimavičius.
Pamatyti, ar toje ertmėje tikrai peri paukščiai, galima tik su specialia įranga (mažyte filmavimo kamera ir papildomu apšvietimu).
Lietuvos ornitologų draugijos atstovė: mūsų ir inspektorių nuomonės išsiskyrė
Pašnekovas pabrėžė, jog, jei daugiabučių gyventojai pastebi, kad į namo ertmes nardo čiurliai, o statybininkai ketina šias ertmes uždengti, jie turėtų pristabdyti statybos rangovus, cituodami Laukinės gyvūnijos įstatymą – kaip minėta, šis draudžia tyčia žudyti paukščius.
„Jeigu aš, būdamas statybininkas, žinau, kad ten yra paukščio lizdas ir vis tiek tą ertmę užklijuoju, tai reiškia, kad aš sąmoningai siekiau tokių pasekmių, kad paukščiai žūtų, ir pažeidžiau įstatymą“, – paaiškino A.Klimavičius. Tokiam statybininkui ar jo vadovui būtų skirta administracinė bauda.
Pašnekovas pridūrė, kad čiurliams galima kelti inkilus šalia daugiabučių esančiuose medžiuose, tačiau pastarieji turi būti atviroje vietoje ir daugiau nei 4 metrų aukštyje. Juos lengvai gali užimti zylės, varnėnai, ar kiti paukščiai, nesupratę, kad ši vieta „rezervuota“ namus praradusiems čiurliams.
Lietuvos ornitologų draugijos narė Birutė Stukė abejojo gyvosios gamtos inspektorių atlikto patikrinimo rezultatais. Jos nuomone, trumpas gamtos fotografo Viliaus Paškevičiaus vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip čiurlys įlenda į ertmę palei namo stogą ir vėliau šis namas rodomas jau uždengtas izoliacinėmis medžiagomis, yra įrodymas, kad paukštis toje vietoje perėjo ir jo jaunikliai buvo pražudyti.
„Ir aš, ir Vilius Paškevičius esame lipę ant statybininkų pastolių, tikrinę tas ertmes. Pamatyti, ar toje ertmėje tikrai peri paukščiai, galima tik su specialia įranga (mažyte filmavimo kamera ir papildomu apšvietimu), nes iš tiesų paukščiai įsikuria gana giliai. Nesutinku su gamtos inspektorių išvadomis, kad šiuo atveju jaunikliai nežuvo. Paukštis lenda į tas ertmes tik tuomet, kai turi ten lizdą ar jei jį ten suka. Žinoma, dabar jau nerasime negyvų paukščių, niekaip kitaip neįrodysime – viskas užklijuota“, – sako B.Stukė.
Ji pripažino, jog statybininkai, nežinantys šios rūšies biologijos, iš tiesų gali nežinoti, kad dirbdami pražudo čiurlių lizdus ir jauniklius. Lietuvos ornitologų draugija yra ne kartą rašiusi statybinei bendrovei, renovavusiai vaizdo įraše matomą daugiabutį, bei Regioniniams aplinkos apsaugos departamentams (RAAD), kurie turėtų vykdyti darbų kontrolę paukščių perėjimo metu.
„Deja, bet mūsų ir RAAD nuomonės išsiskiria. Mes, ornitologai, stebime, užfiksuojame, kad paukščiai lanko lizdus. Kauno regiono aplinkos apsaugos inspektoriai atvažiuoja ir sako: „kad nėra čia tų paukščių“. Mūsų nuomone, Kauno RAAD reagavo netinkamai“, – sako B.Stukė.
Neradę savo lizdų konkuruoja su savais ir varnėnais
Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai statybos bendrovę, renovavusią daugiabutį Kaune, įpareigojo dalį angų palikti atviras iki rugpjūčio vidurio, kitas leido uždengti.
„Paukščiai gal ir nebuvo pražudyti, bet lizdai ir jaunikliai – tikrai. Nėra jokio kito paaiškinimo, ką dar tie paukščiai galėjo ten (daugiabučio ertmėse) įlindę veikti. Žinoma, statybų bendrovės kaltinti negalime – jie laikėsi inspektorių nurodymų“, – kalbėjo Lietuvos ornitologų draugijos atstovė.
Nesinorėtų padaryti taip, kad dėl paukšteliams paliktų ertmių, vėliau atsiradus defektams nei rangovas, nei medžiagų gamintojas neprisiimtų atsakomybės.
Kaip, ornitologų nuomone, galima išsaugoti čiurliams perėti tinkamas vietas? B.Stukė sako kalbėjusi su architektais, kurie pataria palikti po vieną neuždengtą stogo ertmę kiekvienoje namo plokštėje. Tokio kiekio Lietuvoje vasarojantiems čiurliams turėtų pakakti. Tuo metu slovakai, šiuo metu taip pat aktyviai renovuojantys namus, iš kietesnio putoplasto daro dėžutes, kurias armuojančiu tinkleliu priklijuoja prie namo darydami jo apdailą.
„Ši dėžutė, inkilas čiurliams, dalinai yra įleista į namą, dalinai – išsikišusi į išorę. Bet ji neatrodo kaip koks pakabintas „prielipas“. Ji – pusiau integruota į namą. Kadangi slovakai jau įgyvendino šį projektą, galima peržiūrėti visas jų technines detales ir pasiremti jų patirtimi“, – ragino Lietuvos ornitologų draugijos narė.
Čiurliai dažniausiai peri tuose pačiuose lizduose visą gyvenimą, jie parskrenda gegužės mėnesį ir šiuo metu jau yra išskridę. Tačiau apsidraudžiant nereikėtų trikdyti jų perėjimo iki rugpjūčio mėnesio pabaigos. Neradę savo įprasto lizdo čiurliai ima landžioti į kitas, galbūt jau užimtas ertmes, trukdo perėjimą savo gentainiams, kartais dėl šių priežasčių apskritai neperi.
„Vis daugėja atvejų, kai čiurliai užima varnėnų lizdus. Mediniai inkilai jiems tinka, tačiau jie turi būti visiškai atviroje vietoje, lengvai priskrendami – ant pliko kamieno. Juos tinka kabinti ant aukštesnių pastatų (ne žemesniame, nei 4 metrų aukštyje)“, – paaiškino B.Stukė.
Čiurliai taip pat peri įvairiuose plyšiuose po senomis palangių skardomis, tarp ištrupėjusių plytų. Kokie teisės aktų pakeitimai, B.Stukės nuomone, reikalingi siekiant apsaugoti čiurlius?
„Manau, kad renovacijos darbai turėtų būti ribojami nuo gegužės iki rugpjūčio. Jei darbus būtina atlikti, tuomet, manau, turėtų būti su įranga patikrinama, ar tame pastate peri ar neperi čiurliai. Ir, žinoma, būtų gerai numatyti reikalavimus, kiek renovuojant namą reikėtų palikti lizdaviečių čiurliams. Lietuvos ornitologų draugija turi šiuos skačiavimus“, – pokalbį užbaigė B.Stukė.
Rizikuojama, jog statybos rangovai neprisiims atsakomybės
Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento Būsto skyriaus vedėjas Ramūnas Šveikauskas sakė, jog pagrindinė problema: kad statybos rangovas, suteikdamas garantiją dėl savo atliktų darbų, ją gali suteikti tik tuomet, kai namo fasadas yra vientisas, nepalikta jokių ertmių. Kitu atveju gali susidaryti šalčio tiltai.
„Kol kas tiesiog esame užklausę ir vokiečių, ir lenkų, ir ukrainiečių, paprašę pasidalinti geraisiais pavyzdžiais, kaip jie tą situaciją sprendžia savo šalyse. Kai gausime atsakymus, tuomet jau įvertinsime poreikį tikslinti teisės aktus“, – sakė R.Šveikauskas.
Dar vienas aktualus klausimas – kam priskirti atsiradusius naujus kaštus? Galbūt detalės, reikalingos kompensacinių čiurlių inkilų įrengimui, ar kitoms konstrukcijoms prie namo, nebūtų brangios, tačiau išaugtų statybininkų darbo sąnaudos.
„Šioms išlaidoms reikia numatyti valstybės paramą, tačiau pirmiausia reikėtų patvirtinti, kokias priemones taikysime. Nesinorėtų padaryti taip, kad dėl paukšteliams paliktų ertmių, vėliau atsiradus defektams nei rangovas, nei medžiagų gamintojas neprisiimtų atsakomybės“, – teigė R.Šveikauskas.
Kol kas Aplinkos ministerija yra gavusi tik informaciją, kokiu būdų šlaitinį stogą turinčiuose daugiabučiuose, nešildomose palėpėse yra įrengiamos dėžutės čiurliams. Tačiau šlaitiniai stogai būdingi nebent Vilniaus Senamiesčiui, o jame neparduotų ir gyvenimui nenaudojamų palėpių sparčiai mažėja.
