Lietuvoje šį projektą įgyvendina Lietuvos gamtos fondas. Projektas sieks parodyti, kiek daug mūsų kasdieniai pasirinkimai turi įtakos kovojant su klimato kaita. Pirmajame iššūkyje sudalyvavo menininkės Jolita Vaitkutė, Agnė Kišonaitė bei „Fridays for Future“ aktyvistė Saulė Andrejevaitė bei dar 7 Europos šalių atstovai.
Kas yra draugiškiau aplinkai – pėsčiomis nueiti į artimiausią maisto parduotuvę, ar 10 kilometrų automobilių važiuoti į tą, kurioje produktai nesupakuoti į plastiką? Ar iškart žinote atsakymą? Žinomi 8 Europos šalių žmonės pamėgino greitai atsakyti į šį ir panašius klausimus.
O kas iš tiesų tvariau? Projekto partneriai birželio 5-ąją rengia vebinarą, kuriame Čekijos, Bulgarijos, Vokietijos, Vengrijos, Rumunijos, Slovakijos ir Lietuvos mokslininkai bei influenceriai diskutuos, kokie pasirinkimai yra teisingi, kaip iš tiesų padarytume mažesnį poveikį aplinkai. Renginyje dalyvaus ir Lietuvos atlikėjas, aktyvistas Jurgis Didžiulis.
Mūsų siekis – kad kuo daugiau jaunų žmonių ir suaugusiųjų įgytų aplinkai draugiško gyvenimo įpročius.
„Prieš paskelbiant projekto startą 6 mėnesius vyko pasiruošimo darbai. Projektą kartu vykdys 10 Europos organizacijų iš 8 šalių. Mūsų siekis – kad kuo daugiau jaunų žmonių ir suaugusiųjų įgytų aplinkai draugiško gyvenimo įpročius. To reikia, kad nepralaimėtume žaidimo su klimato kaita. Žaidimo, kuris prasidėjo prieš milijonus metų, tačiau dabar reikia visų mūsų pastangų, kad galėtume jį „žaisti“ dar ilgus ateinančius metus,“ – sako projekto koordinatorius ir komunikacijos vadovas Thoras Morante Brignetis, atstovaujantis Vengrijos organizacijai „CEEweb for Biodiversity“.
„Įvykiai Lietuvoje, nutikę vos kelios savaitės iki šio projekto starto, parodė, kad kai pasipiktiname ir susivienijame – politikai žaibiškai imasi sprendimų. Lietuvos aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pasirašė naujas Medžioklės taisykles ir dėl kilusio visuomenės pasipiktinimo bei protestų turėjo jas atšaukti, o per vieną dieną Seime buvo įregistruotos net kelios Medžioklės įstatymo pataisos! Turėtume su tokiu pat aktyvumu pasakyti savo išrinktiems politikams, jog norime įstatymų, kurie mažintų daromą žalą aplinkai, stabdyti klimato kaitos padarinius,“ – sako projekto koordinatorė Lietuvoje, Inga Labutytė-Atkočaitienė.
Be to, tuo metu, kai didžioji dauguma Europos aplinkos ministrų pasirašė įsipareigojantys po krizės atsigauti pagal žaliojo kurso „Green Deal“ planą, Lietuva prie šios iniciatyvos neprisijungė. Nors esame maža šalis, mums, kaip ir didiesiems pasaulio teršėjams, klimato kaitos klausimus reikia spręsti dabar. Nes klimatas, deja, visame pasaulyje yra bendras.
Į klimato kaitos temą orientuotam projektui Lietuvoje suteiktas pavadinimas „Klimatosūkis“ (kaip klimato galvosūkis, kurį kiekvienas turime spręsti). Tarptautinis projekto pavadinimas „Game on! Do not let climate change end the game“ sufleruoja, jog keisti įpročius bus skatinama per įtraukiančius žaidimus. Per ketverius projekto veiklos metus numatyta sukurti „geocatchingo“ maršrutus, išleisti stalo žaidimą klimato kaitos tema, organizuoti jaunimo stovyklas gamtoje, sukurti mobilią aplikaciją, kuri padėtų greičiau rasti atsakymą į kasdien kylančius tvarumo klausimus, tokius, kokius šiandien sprendė žinomi Europos menininkai, muzikantai, aktyvistai.
Vaizdo įrašas, kuriame nusifilmavo garsūs žmonės iš Bulgarijos, Čekijos, Lietuvos, Latvijos, Vengrijos, Vokietijos, Rumunijos ir Slovakijos – dar ne viskas. Birželio 5-ąją, 11 val. organizuojama virtuali konferencija, kurioje šių šalių aplinkosaugos ekspertai plačiau aptars klausimus, į kuriuos teisingą atsakymą mėgino rasti influenceriai. Kviečiame stebėti šią diskusiją, kurioje dalyvaus Lietuvos atlikėjas bei aktyvistas Jurgis Didžiulis. Renginio nuorodą rasite ČIA.
Apie projektą
„Klimatosūkis – dabar Tavo ėjimas“ (tarptautinis pavadinimas „Game on! Don’t let climate change end the game“) – tai ketverių metų trukmės projektas, skirtas didinti jaunimo sąmoningumą klimato kaitos atžvilgiu. Per įvairius žaidimus, mobiliąją aplikaciją, iššūkius socialiniame tinkle ir susitikimus su Lietuvos bei Europos politikais, skatinsime jaunų žmonių ir suaugusiųjų aktyvumą bei pokyčius jų kasdienio gyvenimo įpročiuose.
Projekte dalyvauja 10 organizacijų iš 8 Centrinės ir Rytų Europos šalių. Finansavimą šiam projektui vykdyti suteikė Europos Sąjunga, per plėtros, švietimo ir sąmoningumo didinimo mechanizmą DEAR (Development Education and Awareness Raising).
Projekto partneriai tiki, kad efektyviai kovai su klimato kaita reikia šiandieninės jaunosios kartos valios, balso ir energijos. Jie siekia sutelkti visą šią energiją per žaidybinius elementus, paskatinti kasdienio gyvenimo būdo pokyčius, kurie atneštų naudos trims sritims: bioįvairovei, prisitaikymui prie klimato kaitos ir jos padarinių švelninimui bei klimato teisingumui. Projekto veiklomis tikimės sutelkti daug jaunų žmonių. Šį klimato žaidimą žaidžiame tam, kad išgyventume. Privalome jį laimėti!
