Baltijos jūra turi vieną didžiausių pasaulyje „negyvųjų zonų“ – net 97 proc. jūros yra paveikta šio pavojingo reiškinio. Tai – dėl taršos susidarę plotai, kuriuose yra labai mažai deguonies. Dėl to šiose zonose išnyko gyvūnai ir augalai, nuo kurių priklauso ir mūsų pačių gerovė.
Iš netvaraus žemės ūkio, neatsakingos pramonės bei komunalinių nuotekų jūrą pasiekia azoto ir fosforo perteklius, sukeliantis eutrofikaciją – vanduo ima „žydėti“. Tiek iš įrančių plastiko šiukšlių, tiek iš pramonės bei namų ūkių – tualeto, vonios, skalbimo mašinų – jūrą pasiekia mikroplastiko dalelės.
Įvairios organizmų sveikatai pavojingos medžiagos – vaistai, pesticidai, sunkieji metalai, naftos produktai – dar viena šiandieninių Baltijos jūros problemų. Tačiau neigiamą poveikį jūros aplinkai galime sumažinti.
„Mes norime tapti grandimi priartinančia gyventojus prie jūros, ugdyti jūros saugojimo kultūrą, skatinti domėtis, pažinti aplinką bei papildyti žinias apie žmogaus veiklos įtakos sferas“ – sako ekspedicijos „Save The Baltic Sea“ vadovas Giedrius Bučas.
Ekspedicija aplink Baltijos jūrą: 6000 km ir 8 šalys
G.Bučas pabrėžia, jog šiandien yra itin svarbu imtis aktyvių veiksmų mažinant Baltijos jūros užterštumą ir išsaugant ją ateities kartoms. Siekiant šio tikslo, nuo š.m. kovo mėnesio yra vykdoma ekspedicija „Save The Baltic Sea“, kurios metu 10 aplinkosaugos aktyvistų leidžiasi į 6 tūkst. kilometrų žygį pėsčiomis aplink Baltijos jūrą.
Žygis truks 9 mėnesius ir per šį laiką ekspedicijos komanda aplankys 8 šalis, kuriose bus rengiami edukaciniai, moksliniai renginiai, diskusijos, atliekami pakrančių tyrinėjimai. Taip bus siekiama suvienyti mokslininkus, politikus, verslininkus ir visuomenę kartu rasti tinkamiausius sprendimus Baltijos jūrai išsaugoti ir jos taršai sumažinti”, – pasakoja G.Bučas.
Ekspedicijos žygeiviai neseniai įveikė 2000 kilometrų atkarpą, praėjo Lenkiją, Vokietiją, Daniją ir šiuo metu žygiuoja Švedijoje. Visose šiose šalyse kvietė gyventojus iš arčiau susipažinti su Baltijos jūros būkle. Pasak G. Bučo, visų šių šalių paplūdimiai neapsaugoti nuo pakrančių šiukšlinimo problemos.
„80 proc. randamų šiukšlių sudaro plastikas, cigarečių nuorūkos, kurios yra lyginamos su popieriumi, tačiau kur kas pavojingesnės, fejerverkų liekanos ir kt. Ekspedicijos dalyviai šiose šalyse atliko pakrančių tyrinėjimus ir bendradarbiaudami su šių šalių moksliniais institutais, kiekvienoje jų surengė edukacinius renginius apie šias problemas“ – teigia jis.
Prie Baltijos jūros gelbėjimo galite prisidėti ir jūs
Baltijos jūros užterštumo problemai neabejingas ir verslas. Aplinkosaugininkų ekspedicijos partneriai yra ir bendrovė „Estrella Baltics“, neseniai rinkai pristačiusi „Baltic Flavour“ bulvių traškučių liniją, ne tik apjungiančią Baltijos šalių virtuvėje pamėgtus skonius, bet ir skatinančią prisidėti prie jūros išsaugojimo.
„Kiekvienas traškučius perkantis žmogus gali tiesiogiai prisidėti prie Baltijos jūros taršos mažinimo, nes 1 centas nuo kiekvienos nupirktos traškučių pakuotės bus nukreiptas į šiuo metu steigiamą labdaros „Save The Baltic Sea“ fondą, – sako „Estrella Baltics“ generalinis vadovas Sebastian Kala.
Jis priduria, jog šių traškučių pakuočių gamyboje sunaudojama 21 proc. mažiau plastiko, o tai leidžia sumažinti paliekamą CO2 pėdsaką 17 proc. Vienas iš bendrovės įsipareigojimų – užtikrinti, jog iki 2025-ųjų visos traškučių pakuotės būtų pilnai perdirbamos, o bendras gamyboje naudojamas plastiko kiekis sumažėtų 15 proc.
„Pokyčių reikia imtis jau šiandien, – sako S. Kala. – 2022-aisiais išsikėlėme sau tikslus, suderintus su moksliškai pagrįstų tikslų iniciatyva (ang. Science Based Targets initiative, SBTi). Spartiname inovacijas, kad savo produktus gamintume sunaudodami mažiau energijos ir generuotume mažiau atliekų, taip pat investuojame į efektyvius gamybos metodus.“
Lyginant su 2021-aisiais, bendrovė iki 2032-ųjų siekia 50 proc. sumažinti pirmosios ir antrosios apimties ir 30 proc. – trečiosios apimties CO2 emisijas.
„Siekiame ne tik kurti gardžius produktus, bet ir užtikrinti aukščiausią maisto saugos lygį. Plastikinės pakuotės garantuoja mūsų produktų apsaugą nuo įvairių pažeidimų ir padeda juos išlaikyti šviežius ir skanius, tačiau tikime, jog tai neturi būti daroma planetos sąskaita. Nuolat ieškome būdų, kaip pakuotes paversti plonesnėmis, lengvesnėmis ir mažesnėmis, bei naudoti mažiau dažų ir plastiko“, – teigia S.Kala.
