Pasak komisijos, artėjame prie tam tikrų „lūžio taškų“, kuriuos peržengus tiesiog nebegalėsime sustabdyti planetoje vykstančių procesų. Iš esmės klimato kaitai suvaldyti turime artimiausią dešimtmetį – vėliau jau tegalėsime gelbėtis nuo drastiškų orų ir klimato reiškinių.
Dėkojo mokslininkams, kurių pasaulis ir valstybių vadovai iki šiol negirdėjo
Konferencija pradėta trumpu įžanginiu vaizdo įrašu, kuriame teigiama, kad klimato kaitos pokyčiai jau jaučiami kiekviename pasaulio kampelyje. Pažanga atmosferos ir klimato pažinimo mokslo srityje leido ne tik išanalizuoti klimato pokyčius per ankstesnius tūkstantmečius, tačiau ir prognozuoti, kaip jis keisis ateityje.
Ataskaitoje detaliai paaiškinama, kaip šiltnamio efektą skatinančios dujos ir kiti teršalai keičia mūsų planetą, kokios yra dirvožemio ir vandenynų galimybės sugerti ar išskirti CO2 ir ko ateityje tikėtis iš šylančio klimato. Nušviečiama, kokius orų ir klimato pokyčius patirsime ateityje ir kaip jie paveiks žmoniją, priklausomai nuo sprendimų, kuriuos darome jau šiandien.
„Ačiū visiems mokslininkams, prisidėjusiems prie šios ataskaitos. Jūs jau kelis dešimtmečius kalbate apie grėsmes, kurias sukelia klimato kaita. Pasaulis klausėsi, bet neišgirdo. Būtent todėl šiandien turime didžiulę bendrą grėsmę. Klimato kaita turi būti susieta su taršos problema ir bioįvairovės nykimu – nes nykstančios rūšys sumažina ekosistemų natūralų atsparumą klimato kaitai,“ – sakė Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos vykdančioji direktorė Inger Anderssen.
Nykstančios rūšys sumažina ekosistemų natūralų atsparumą klimato kaitai.
Ji pabrėžė, kad šalys turi parengti savo planus, kaip mažins CO2 išmetimus iki nulio. Nemaža dalis vyriausybių to dar nepadarė.
„Kovojant su klimato kaita taip pat turi prisidėti kiekvienas verslas, kiekviena šalis, kiekvienas jos pilietis. Ši sąmoningų žmonių karta turi pakeisti įvykių eigą. Jei ne ši karta, kas tuomet?“ – paragino Jungtinių Tautų atstovė.
1,5 ⁰ C aukštesnė globali temperatūra – paskutinė saugi riba tiek planetai, tiek žmonijai
Tai, kas pastaraisiais metais sukasi televizijos žinių ekranuose – miškų gaisrai, sausros, potvyniai – visa tai yra sąlygota klimato pokyčių.
Reiškiniai, kuriuos anksčiau patirdavome gal kartą per šimtmetį, nuo šiol kartosis gerokai dažniau – pavyzdžiui, dar 1-2 kartus vien iki šio šimtmečio vidurio.
Grėsmės yra arčiau, nei dauguma žmonių mano, todėl per artimiausią dešimtmetį turėsime drastiškai pakeisti savo gyvenimo būdą, kad visiems bendrai pavyktų sumažinti šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetimus.
„Ką tik pasibaigė Tokijo olimpinės žaidynės. Kol vis dar gyvename sportinio azarto dvasia, galėčiau pasakyti palyginimą – mūsų klimatas yra tarsi „pavartojęs“ dopingo. Būtent todėl dabar patiriame potvynius, miškų gaisrus, sausras, vandenynų temperatūros kilimą, kas vėliau lemia audras, taifūnus. Ar jau nebėra vilties kažką pakeisti? Yra.
Ar jau nebėra vilties kažką pakeisti? Yra.
Turime iki šio amžiaus vidurio nustoti naudoti iškastinį kurą ir liautis kirtę miškus,“ – sakė pasaulio Meteorologijos organizacijos generalinis sekretorius Petteris Taalas.
Jau egzistuoja įvairios prognozės ir modeliai, kiek galėtų kilti vidutinė globali temperatūra. Tačiau Jungtinių Tautų mokslininkai šioje konferencijoje akcentavo, jog mūsų užduotis – kad ji nepakiltų daugiau 1,5 ⁰ C. Tai – paskutinė riba vis dar saugi tiek ekosistemoms, tiek žmonėms.
Jei globali temperatūra pakils daugiau, patirsime maisto trūkumą, didžiulę pabėgėlių krizę, toliau kils vandenyno ir jūros lygis, pasaulį džiovins sausros. Todėl labai svarbu, artėjančiame pasaulio viršūnių susitikime, kuris spalio mėnesį įvyks Glazge, būtų priimti pakankamai ambicingi įsipareigojimai.
„Ataskaita „Climate Change 2021 The Physical Science Basis“ – yra detaliausias mokslinis leidinys apie klimatą. Jis atskleidžia, kaip klimatas keitėsi iki šiol ir kaip keisis ateityje“, – sakė mokslininkų darbo grupės pirmininkė Valerie Masson-Delmotte.
Šiuo metu svarbi kiekviena pusė laipsnio
„Klimato pokyčiai, kurie vyksta šiandien, yra greiti, vis intesyvėjantys, apimantys visą planetą. Kai kurie klimato reiškiniai yra beprecedenčiai ir vyksta pirmą kartą per tūkstantmečius. Pavyzdžiui, pastarojo šimtmečio vidutinės temperatūros kilimas – tokio nebuvo pastaruosius 2000 metų.
CO2 koncentracija ore yra didžiausia per pastaruosius 2 milijonus metų“, – pridūrė kitas ataskaitą rengęs mokslininkas Fanmao Zhai.
CO2 koncentracija ore yra didžiausia per pastaruosius 2 milijonus metų.
Dažnesnės ir intensyvesnės tapo karščio bangos, liūtys ir sausros bei orai, skatinantys kilti gaisrus. Reikia suprasti, jog nuo to kenčia ne tik žmonės, tačiau ir visa augalija, gyvūnai, mūsų auginamas derlius. Šiltesnė atmosfera tiesiog gali talpinti daugiau vandens – būtent todėl sparčiau vyksta vandens telkinių garavimas, o tuomet dangus prapliumpa tokiais krituliais, kurie tvindo gatves, miestus, nuplauna automobilius ir statinius.
„Jei nesiimsime skubių, neatidėliotinų ir plačiai taikomų priemonių sumažinti CO2 emisijoms globaliu mastu, nebegalėsime suvaldyti temperatūros kilimo virš 1,5 ⁰ C ribos,“ – perspėjo Valerie Masson-Delmotte. Ji pridūrė, jog tokia riba, prognozuojama, bus viršyta jau 2030-aisiais. Jei tęsime „gyvename kaip įpratę“ strategiją.
Jei nesiimsime veiksmų, jau 2050-aisiais vidutinė globali temperatūra bus pakilusi 2⁰ C. Vienintelė išeitis – iki 2050-ųjų pasiekti absoliutų 0 CO2 išmetimų, kitaip tariant, kad šių dujų nebūtų išmetama daugiau, nei natūralios teritorijos, tokios kaip miškai ar natūralios pievos, gali sugerti.
„Kiekviena pusė laipsnio pakilusios globalios temperatūros stipriai didins karštų dienų, liūčių ir sausrų dažnumą,“ – kalbėjo mokslininkė.
Fanmao Zhai pridūrė, jog jau nebėra diskutuojama, kad klimato kaitą sukėlė žmogaus veikla – ši ataskaita tiesiog prideda papildomų įžvalgų, ką patirsime, jei toliau taip vangiai kovosime su savo pačių sukeltu reiškiniu.
Kokie yra klimato „lūžio taškai“?
Šioje ataskaitoje daugiau dėmesio skirta „Lūžio taškams“ – situacijoms, po kurių vienas įvykis paskatina kitą, įsisuka įvykių –pasekmių ratas ir vienam ekstremaliam reiškiniui sekant kitą į atmosferą gali būti išmesta dar daugiau šiltnamio efektą skatinančių dujų.
Pavyzdžiui, jei visiškai ištirptų Arkties ledynai, į atmosferą būtų išmestos amžinajame įšale eančios dujos, pakiltų jūros lygis. Tas pats nutiktų, jei ištirptų Grenlandijos ledynai. Tuomet net jei ir stipriai būtų apriboti gamybos ir transporto CO2 išmetimai, tai nebeapsaugotų nuo globalios katastrofos.
Negrįžtami pokyčiai prasidėtų ir tuomet, jei atogrąžų miškai išdžiūtų ir virstų savana arba išdžiūtų koraliniai rifai – o tai yra pakankamai realūs pokyčiai.
Įvykus tokiems pokyčiams, greičiausiai didžioji dalis pasaulio populiacijos turėtų trauktis iš savo gyvenamų teritorijų, prasidėtų konfliktai, grėstų didžiuliai socialiniai ir ekonominiai nuostoliai.
Taigi IPCC ataskaitoje iš viso išskyrė 12 „lūžio taškų“, kuriems žmonija turėtų neleisti įvykti.
Po ankstesnių klimato pokyčių ekosistemos atsistatinėjo milijonus metų, joms atsikuriant susikūrė naujos rūšys. Šiuo metu dauguma gėlo vandens, jūrų, vandenynų, pakrančių ekosistemų yra „arti arba jau už ribos“, kad atlaikytų klimato kaitos poveikį.
Ekstremalūs klimato reiškiniai ir ilgalaikės šiltėjančio klimato tendencijos stumia ekosistemas link taško, kai jos jau nebegalės prisitaikyti, įvyks negrįžtami pokyčiai. Jei globali temperatūra pakils nuo 1,5⁰ iki 2 ⁰ C, išnyks apie 54 % sausumos ir jūros rūšių.
Didžiausia grėsmė kyla gyvenantiems kalnuose ar salose gyvūnams. Tiek pakilus temperatūrai, greičiausiai nebegalėsime išgelbėti pingvinų, ruonių, baltųjų lokių, taip pat koralinių rifų ir mangrovių buveinių.
„Blogiausia – dar ateityje, dėl klimato katastrofų mūsų vaikams ir anūkams teks gyventi daug blogiau,“ – rašoma ataskaitoje.
Blogiausia – dar ateityje, dėl klimato katastrofų mūsų vaikams ir anūkams teks gyventi daug blogiau.
„Mes būsime sekantys po baltųjų lokių“
IPCC komisijos mokslininkai suskaičiavo, jog yra 40 proc. tikimybė, kad 1,5 ⁰ C globalios temperatūros kilimo ribą viršysime dar iki 2026-ųjų. Kad galėtume sustabdyti vykstančius procesus, iki 2030-ųjų reikia beveik perpus sumažinti esamus CO2 išmetimus, o iki 2050-ųjų tapti klimatui neutraliu žemynu. Planetos globali temperatūra jau yra pakilusi 1,1 ⁰ C.
Kaip apsisaugoti nuo blogiausio scenarijaus?
Pirmiausia, šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetimai turi būti ribojami politiniais sprendimais, sąmoningu žmogaus apsisprendimu, technologinėmis inovacijomis.
JAV televizijos laida „News hour“ apie IPCC ataskaitą kalbino Teksaso technikos universiteto mokslininkę, daugybės klimato ataskaitų autorę Katharine Hayhoe.
„Kad anglies, o šiandien – naftos ir dujų kasimas skatina klimato šiltėjimą žinojome nuo 1800-ųjų. 1965-aisiais grupė mokslininkų apie tai išsiuntė oficialų perspėjimą Jungtinių Amerikos valstijų prezidentui. 2018-aisiais išleista IPCC ataskaita tai dar kartą pabrėžė – svarbu kiekvienas laipsnis ir kiekvienas veiksmas, kiekviena iniciatyva, skirta klimato kaitai sustabdyti. Klimato kaita paveiks orą, kuriuo kvėpuojame, maistą, kurį valgome, atims iš mūsų namus, kuriuose gyvename. Realiai, mes būsime sekantys po baltųjų lokių,“ – kalbėjo K. Hayhoe.
G20 šalys (didžiosios pasaulio šalys) yra atsakingos už maždaug 80 % šiltnamio efektą skatinančių dujų. Todėl mokslininkai ragina šių šalių vadovus artėjančiame šalių susitikime pagaliau imtis efektyvių veiksmų ir ambicingų įsipareigojimų.
G20 šalys (didžiosios pasaulio šalys) yra atsakingos už maždaug 80 % šiltnamio efektą skatinančių dujų.
Šiemet IPCC mokslininkai, pasitelkę animatorius, įtraukė į savo ataskaitą regioninį atlasą, kuris leidžia kiekvienam pasitikrinti, ką patirs jo gyvenamas regionas ar šalis, temperatūrai pakilus 1,5 ⁰ C, 2 ⁰ C ir dar aukščiau.
